Pradžia / Radikaliai
 

Amžinai

Kaip aš gyvenu be tavęs? Vis dar galvoju apie tai. Prieš sutikdama tave skaitydavau haiku ir buvau patenkinta poezijos gabalėliais. Rinkau tuos trupinius ir dėliodavau juos į stebuklingą koliažą, nes žinojau, jog konkretumo nebuvimas kuria ramybę, palieka vietos dar neatrastam, dar nematytam. Bet dabar aš noriu skaityti šimtų puslapių romaną storais viršeliais, kuriame galiu rasti penkiasdiašimties puslapių aprašymą, kaip tu miegi, kuriame galiu užsimiršti dėstoma istorija ir tiesiog mėgautis raidžių spurdėjimu po mano pirštais. Noriu jausti kiekvieną puslapį ir negalvoti, kad visos istorijos visose knygose turi pabaigą.

Evelina Kvartūnaitė
2015 m. Gegužės 16 d., 17:09
Skaityta: 58 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Aš gyvenu be tavęs taip, kaip gyvena kaliniai celėse be grotų.

Kalėjimas su prasme, bet be tikslo.

Gyvenu be tavęs taip, kaip laive gyvena jūrininkai, mėnesius nematę žemės.

Gyvenimas tampa paprastas, sudėliotas į rutiną. Veiksmai tampa panasūs į vandenį – lengvai slystantys ir prisitaikantys prie vėjo. Viskas turi prasmę ir laikas po truputį įsigeria po oda. Kartais pamirštu, kad būna ir kitaip. Kartais netgi vėl skaitau poeziją. Kartais net atsidūstu truputį giliau. Tada oras pasiekia giliau, užkabina, druskos trupinėliais nubarsto viltingą laikinumą.

Todėl aš gyvenu be tavęs, nes gyvenu ne tam, kad amžinybę vengčiau randų.

Gyvenu žinodama, jog visi tie randai – tik įrodymas, kad gyvenu amžinai.

Komentarai