Pradžia / Radikaliai
 

Apie Romą Kalantą ir TVANĄ

Nemoku rašyti nei kaip raštininkas, nei kaip politikas arba oportunistas, kas, beje, daugelyje atveju tai yra vienas ir tas pats. Įpratau matyti panoramą iš savo varpinės ir noriu tikėti, kad mano kariljonas skamba nors truputį kitaip nei kiti ir atspindi mano pasaulio supratimą...

Natanas Gitkindas („Raganiai“ ir „Company“)
2015 m. Gegužės 15 d., 00:58
Skaityta: 246 k.
Apie Romą Kalantą ir TVANĄ

Romo Kalantos nepažįnojau, kaip jo nepažįnojo ir niekas iš Company.

Romo susideginimo dienai Raganiai jau buvo perbridę per visas post-popsession represijų upes, kažkiek atsipeikėję bei aplaižę žaizdas bei atnaujintu ir atjaunintu sąstatu pradėjo ruošti galbūt patį ambicingiausią to laikotarpio Lietuvos roko scenoje roko oratoriją M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Tvanas“ tema.

Ir štai 1972 m. gegužės 14 d. miesto sode kaip koks aukuras dega Kalanta. Virš apsupusių susideginimo vietą milicinkų galvų link pelenų krūvelės lekia gėlių puokštės. Niekas nieko nežino, nei vardo, nei pavardės, nei motyvo ar priežaščių, tačiau visi tvirtai tiki – DĖL LAISVĖS!

Paskui ateina neįvykusios laidotuvės ir riaušės. Šansų nugalėti slibiną nebuvo jokių, tačiau parodyti vidinį išsivadavimą iš varstoto gniaužtų – dar kiek. O vėliau ateina nauja represijų banga ir Raganių „Tvaną“ nusineša dar sraunesni tikrovės vandenys. Jei nieko šito neįvyktų, Raganiai turbūt įgyvendintų šį projektą ir gal pelnytų šlovę tarp art rock mylėtojų ir ypač tų, kurie žinojo beveik uždrausto „Tvano“ ciklo mintį. Tačiau mums negaila neišsipildžiusios, ambicingos muzikinės svajonės, atvirkščiai, jaučiame GARBĘ, kad mūsų sugebėjimai, noras ir siekiai nukentėjo dėl šio nepažįstamo vaikinuko drąsos ir ryžto, kad savo akimis pamatėme minias išsivadavusių vaikinų ir merginų, vidurinio amžiaus inteligentų ir darbininkų, su ašaromis akyse stovinčius garbaus amžiaus žmones. Kad vienoje minioje galėjo kaip broliai stovėti trumpai kirpti darbininkai ir gauruoti hipiai ar menininkai, kad tuos pačius laisvės šūkius galėjo skanduoti lietuviai, rusai, žydai ir pan., kad išvydome reiškinius, kuriuos nuo scenos jau matėme virtualios laisvės erdvėje, tačiau beveik niekad nesitikėjome pamatyti  realaus, dažnai negailestingo gyvenimo sąlygose. Aš žinau, kad šie paveikslai iš M. K. Čiurlionio ciklo „Tvanas“ turi kitokią prasmę ir mintį, tačiau viliuosi, kad autorius nesupyks, jei pavadinsiu juos kitokiais, labiau atitinkančiais šią progą pavadinimais.

Natanas Gitkindas,

Grupės „Raganiai“ būgnininkas,

Hipių grupuotės „Company“ narys

Komentarai
  • Deima
    2015 m. Birželio 30 d., 17:11
    Galiu teigti,kad mums visiems pasisekė,nes gimėme Kaune,o Kauno dvasia-nori nenori tave padaro kitokiu,ir nesvarbu ar tu Company narys ar ne,mums pasisekė,nes mūsų jaunystė prabėgo šiame išskirtiniame mieste,kuriame bent jau aš nemačiau nei tautybių,nei kažkokių ypatingų,..man atrodo,kad tą laiką,galima vadinti vienu vardu-JAUNYSTĖ...O tai yra labai įspūdinga gyvenimo atkarpa...
  • Renaldas
    2015 m. Birželio 02 d., 04:41
    Saunuolis, kad daliniesi pamastymais...aciu. As, deja, tuo metu muvejau kareiviskais batais, todel apie to meto ivykius man viskas pasiutiskai idomu.
  • Ricardas Kolaitis
    2015 m. Gegužės 17 d., 16:28
    As nezinojau,kad Dziza gyveno Krasnodare..
  • Česlovas Paplauskas
    2015 m. Gegužės 15 d., 12:21
    Parašei, Natanai puikiai - ačiū!

    Gal tiktų papildymas, atspindintis anuometinę būseną.
    1972 gegužės 14-osios vakarą mums grojant, salėje nuvilnijo žinia – ką tik prie Kauno muzikinio teatro susidegino kažkoks jaunuolis (R. Kalanta), prie jo rastas politinis raštelis! Kitoje repeticijoje nesulaukėme mūsų būgnininko Džizos (a.a. Aleksandro Jagorovo), o vėliau sužinojau – jis uždarytas Kuzmos g. “psichuškėje”.
    Mudu pasimatėme per grotuotus langus. Džiza sėdėjo ant palangės antrajame aukšte, pro langą man išmetė raštelį. Pasirodo, saugumas mūsų Džizą iš namų į “psichuškę” parsivežė vadinamu voronoku, nors namai visai šalia ligoninės, kitoje gatvės pusėje. Saugumiečiams svilo padai dėl politinio įvykio (susideginimo), o mūsų Džiza galėjo apie tai žinoti. O gal jis akcijos dalyvis?.. Vėliau sužinojome verdiktą – per 24 val. A. Jegorovas-Džiza iš Lietuvos turi išvykti, arba bus “gydomas”. Džiza pasitraukė į Krasnodarą, o mes... netekome sielos.
    Anuomet mes buvome pažeidžiami studentai, bijantys prarasti stipendijų ar netekti galimybės studijuoti. Mūsų Džiza siela buvo “hipis”, jis buvo pilnai susiformavusi asmenybė. Drąsus ir nepalaužiamas. Nesu jo veide matęs baimės ar liūdesio – tiesiog laimės vaikis!

    Toks buvo mūsų ryšys su Romu, su Company ir su Laisvės siekiu...
  • Natanas
    2015 m. Gegužės 15 d., 11:49
    Arūnui Kurui. Arūnai visiems reiktų žinoti kad buvai "Tvano" tekstų autorius.
  • Egidija
    2015 m. Gegužės 15 d., 11:30
    Natanai, Tvano idėja vis dar skamba naujai. Šių dienų rokas jau nereflektuoja šios temos, panašu kad praranda neseną, bet jau istorinę atmintį. Nelabai gerai ją prarasti...