Lietus (3 dalis)

GURU GURU

Aš čia apie šventuosius galvoju, kaip anie puodus lipdo. Šveicarijos patronas susapnavo mistinę viziją, kaip arklys leliją ėda. Taip jis suvokė (ne arklys, o brolis Klausas), kad jam (arkliui turbūt) pernelyg rūpi žemiškasis gyvenimas, kuris surija dvasiškąjį. Paliko anas Klausas žmoną beigi dešimt vaikų ir pabėgo į vienuolius. Sakoma, išskyrus plotkeles, devyniolika metų nieko neėdė, net lelijų. Tada baisingai išgarsėjo, grįžo pas žmoną ir vaikus, ir numirė. 

DRAVENIS

O jeigu nebūtų grįžęs pas žmoną, būtų likęs gyvas, o dar ir šventas. Patroną suėdė žmona... nuodėminga, mažai tikinti, beveik nepraktikuojanti kalvinistė...

GURU GURU

Šventasis tam ir šventasis, kad tikėtų, jog jo žmona lauks. Sulaukė. O jis vis tiek mirė. Juk mirė?

BROLIS KLAUSAS

Miriau. Bet kaip ėst norėjos po to lelijos sapno... Geriau būčiau lietuviškus cepelinus susapnavęs ir tą arklį, kad jis kur į dešras iškeliautų... Ar aš gyvas?

GALIGANTAS

(vilkintis Zen Meistro kimono)

Gerbiamieji, jūs klystate abu... Brolio Klauso užkandinėje baigėsi cepelinai, todėl aš suvalgiau šventąjį ir pats tapau šventu.

KEYMONO

Netrukus mes grosime naujausios ir geriausios muzikos festivalyje DRUSKOMANIJA. Be druskos, bet gerai grosim. 

BROLIS KLAUSAS

Aš mėgčiau Bachą, bet kai gyvenau, jis dar pas Dievulį buvo.

GUGU GURU

Opapa, olialia... Galigantas liks alkanas... Nieko, nieko, vieno šventojo neužteks, teks arba visus suryti, arba sėsti ant plotkelių dietos kaip broliui Klausui.

GALIGANTAS

(vilkintis teisėjo mantiją)

Šventasis – ne šventas! Žmona – gyva, nesuvalgyta! Vaikai emigravo į Lietuvą. Aš esu suvalgytas, todėl nebus jokio koncerto

BACHAS, JOHANNAS SEBASTIANAS

(kukliai kosteli)

Grosiu aš. 

Galigantas pavirsta vargonais ir BACHAS, JOHANNAS SEBASTIANAS su botagu „sugroja“ fugą. Skamba visi Galiganto šonkauliai. Visi sužavėti. Tik Guru Guru nepatenkintas.

GURU GURU

Draveni, atėjo metas paaukoti savo neskanius šonkaulius ir tapti antrąja vargonų klaviatūra!

BACHAS, JOHANNAS SEBASTIANAS

Man prireiks ir Guru Guru šonkaulių! Menas reikalauja aukų!

PADAVĖJA

Kas šonkauliukus užsakėt? Jūs?

DRAVENIS

(purto galvą, galva labai purtosi, Guru Guru ją pristabdo)

Nne.

PADAVĖJA

Tada išnešu. 

(išneša)

GURU GURU

Tai aklavietė. Nemėgstu viduramžių! Fanatizmo ir šonkaulių. Inkvizicijos ir šokolado.

(sugrįžta Dravenis)

DRAVENIS

Aš išskrendu į Marsą!

GURU GURU

Tavęs neišvirė?

DRAVENIS

Aš GMO!

GURU GURU

Gerai, kad ne ČMO! Laikas atsiversti Malleus Malleficarum. Arba Nigerijos baudžiamąjį kodeksą.

GALIGANTAS

(susidomėjęs, rakinėja dantį ir tuo pat metu kasosi kairę ausį)

A kodėl?

GURU GURU

Pagal pirmąjį šedevrą degino raganas ir nevisai raganas, nors, tarp mūsų kalbant, visos jos raganos. Pagal antrąjį mirties bausmę įsegė ožiui burtininkui. Policija tardė jį. Prisipažino. Ožys, ne policija.

DRAVENIS

Kokie niekai – mane tardė picerijoje. „Ką valgysite? Ką gersite?“. O aš tylėjau, ilgai tylėjau. Tol, kol neiškvietė policijos.

GURU GURU

(iškilmingai)

ATEINA POLICIJA IR NUŠAUNA...

(sužinosite kitoje dalyje, ką nušauna policija)

DRAVENIS

Guru guru, tu žiūrėjai į kitą medalio pusę. O buvo taip: ATEINA POLICIJA IR NUSIŠAUNA... ir nustoja lyti lietus...

GURU GURU

Medaliai turi šešias puses, ir visos skirtingai rodo...

Kai lyja lietus, net ir paprasti, nereikšmingi įvykiai tampa svarbūs. Čia buvo moralas. Kas nesuprato, tas balvonas.