Lietus (1 dalis)

GURU GURU

Draveni, o kai baisiai smagiai lyja, šlykštumo kvintescencija lauke, sąmonė šaukte šaukia: POILSIO, ką tuomet tu darai? 

DRAVENIS

Kai lauke lyja – būtina palikti namus. Lietus moko gyventi. Ypač šaltas! Lietus sako: „Tai tikra, tai realus gyvenimas, sušlapk, sudrebėk nuo šalčio, ir tik tada sugrįžęs namo įvertinsi arbatą.“ Guru Guru, gyvenimo scenoje – tikras lietus, nes niekas neremontuoja teatro stogo (galvos?), o lėšas atsainiai prageria. Žmonės laimingi – jie tiki, kad lietus tik imitacija, puikus techninis triukas.

GURU GURU

Kartą lėkiau, lėkiau per šaltą lietų, galvojau mirsiu, bet pasiekiau sodus, gal ne rojaus, bet tikrai karališkus, ir mano kančios atsipirko, ir mano kančios atsipirko... Kodėl tu neklausi, kodėl? Kodėl tu neklausi, kodėl? Juk lietus buvo tikras!

DRAVENIS

Tu galvojai, kad mirsi? Bet tu nenumirei per lietų, ir tavo kančios neatsipirko! Kažkas nupirko tavo kančias. Bet grįžkime į pokalbio pradžią; tu sakei: Sąmonė šaukte šaukia. Argi sąmonė gali šaukti? Kas šaukia? Kas rėkia?

VAPSVA MAJA

(itin pašaipiai)

Gu! Gu! Ru! Ru!

GURU GURU

Šaukia šaukikas

Rėkia rėkikas

VAPSVA MAJA

(itin, itin pašaipiai)

Gu! Gu! Gu! Ru! Ru! Ru! Gu! Gu! Gu!

DRAVENIS

Maja, liaukis kartoti mantrą. Guru Guru dar nesiruošia mirti!

GURU GURU

mirti bijau 

bet nežinau kodėl

kodėl

kodėl nežinau

kodėl mirti 

bijau

juk

viskas sąmonėje gyvena

DRAVENIS

O kur sąmonė gyvena?

GURU GURU

O kur sąmonė negyvena?

VAPSVA MAJA

Tuojau patikrinsiu!

(įgelia Draveniui į ausį. Dravenis nukrenta ant žolės)

Guru Guru, kur dabar Dravenio sąmonė?

SĄMONĖ

Čia aš, kur dar. 

(tyso paslika kartu su Draveniu)

DRAVENIS

(pabunda)

Štai ir baigėsi lietus...

PASAKOTOJAS

Štai ir prasidėjo lietūs.