Rūke (4 Dalis)

Guru Guru kartu su Mylimąja sėdėjo „Grand Guignol“salėje, ir ne todėl, kad dievino avangardistinį teatrą, beatodairiškai tarnavo kontrkultūrai, bet tik čia (po spektaklio, teatro kasoje) jis galėjo nusipirkti tikrą bilietą į Vilnių ir paprastai, kaip ir visi, sugrįžti namo. Guru Guru neketino ilgai pasilikti siaubiako erdvėje, žūtbūt reikėjo išbristi iš balto, klampaus liūno. Ir jį galėjo išgelbėti tik scena, kurioje turėjo būti suvaidintas progresyvus, požeminis rūkas, skystas metalas, pelėdų migla.

POLIŠINELIS

Guru Guru, kodėl iliuzija, regimybė pranašesnė už ūkanotą tikrovę?

GURU GURU

(iš salės)

Tai Polišinelio paslaptis!

POLIŠINELIS

Guru Guru, kviečiu į sceną, dabar tu aktorius, o ne žiūrovas. Vaidinsime naują pjesę: „Maršrutas Paryžius– Paryžius, arba 1846 km“

Guru Guru kartu su Mylimąja užlipa ant scenos. Pasigirstas plojimai. Žiūrovų minioje Guru Guru pastebi Dravenį, kuris sušunka: „Bravo!“ Scenos darbininkai atneša dekoracijas. Guru Guru stebi darbus, ir komentuoja:

GURU GURU

Aštrūs sankryžų kampai, nesustabdomai girgžda šviesoforai (ar tikrai?), įtaigiai imituojama žalia šviesa, skatinanti pasiruošti posūkio aktui. Apytikslė akis, matinis stiklas, kubiniai akiniai. Greitis. Aplenkiama, švelniai užkliudžius troleibuso stulpą, atsitrenkus į šaligatvio bortą. Neišvengiamos kliūtys, stresas, sumušta nosis. Ir dar kažkas...

POLIŠINELIS

Viršyti greitį trukdo lėkštės, ne, ne tos (UFO/ NSO!?), bet krintančios iš nežinia kur, tiesiai ant veido, todėl sunku užmigti prie vairo, valgant makaronus, švilpiant gangsterių kulkoms, staugiant baikeriams, vilkams, leopardams, krokodilams ir t.t., ir pan. (neverta vardinti Lietuvos gyvūnų – yra spec. žinynai, enciklopedijos ir internetas) Nereikia net komentarų, nes šis spektaklis – tai tik komentaras. Nežinia kam, ir kodėl?

GURU GURU

Kai sakinį užbaigia klaustukas, tuštėja autorinės poetų kišenės, ir gavus paskyrą gyventi – nukertama galva, bet stebimi (kaip debesys!) visi pomirtiniai eilėraščiai, nes tikri poetai nemiršta. Jie amžinai gyvi ir neskaitomi, ir neįskaitomi. Slegia (smegenis ar širdį?) raidžių gausa, todėl tarpuvartėse ieškoma naujų žodžių, galinčių plastiškiau apčiuopti grožio kontūrus, perlaužti gyvenimo prasmę – per pusę. Lūžtančiais pirštais klijuojamos vazų šukės ir sudužusiuose alaus buteliuose vėl atrandamas vitražų grožis.

POLIŠINELIS

Kažkur netoliese dailininkas, kuris bus labai žinomas tik po šimto dvidešimt penkerių metų, piešė šedevrą, tačiau koks jis, dabar sužinoti, deja, negalime. 

GURU GURU

Ar jis piešė antrąjį Paryžių? Šis dailininkas mėgo lietų. Ar yra lietaus šalis? Ar yra lietaus Paryžius, mažesnis, tikresnis, artimesnis nei gargoililinis monstras, urbanistinis gigantas?

POLIŠINELIS

Galimas dalykas... Paryžius yra lietaus miestas, ten visi turi parapluie, - be skėčio paryžietis ne paryžietis... Bet ir permirkus ten būtų labai smagu. Yra lietaus Paryžius, ir yra gargoilinis monstras Paryžius. Tai du Paryžiai viename. 

GURU GURU

Jeigu du Paryžiai yra viename, tai nebūtina keliauti taip toli, galima ir Lietuvoje surasti abu Paryžius. Du Paryžiai yra Dumsių seniūnijoje, prie tarptautinės magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Ten yra ir priešgaisrinis „Eifelio bokštas“. Užlipus į „Eifelio bokštą“ (bet kurį!) išeinama pasivaikščioti po debesis ir pamiršti nesėkmių takus, nes juos užpusto rūkas: balsvas, beskonis, bekvapis, neapčiuopiamas...

POLIŠINELIS

Rūkas slepia iš sąvaržėlių vielos išlankstytą Eifelio bokštą, ir maskuoja metalo kontūrus, rėmus, arkas...

GURU GURU

Keliauti išvis nebūtina... Nes Paryžius yra ir dvasios būsena...

POLIŠINELIS

Kas yra dvasios būsena?

GURU GURU

Draveni, ko gero, galima sakyti, kad tai sąmonės lygmuo ar dar kažkaip... Pajauta... 

POLIŠINELIS

Guru Guru, iš kur tu supratai, kad aš ne Polišinelis, bet Dravenis. Kaip aš išsidaviau?

GURU GURU

Jūsų nosys panašios.

Dravenis skubiai nusimeta Arlekino apsiaustą ir nuplėšia priklijuotą nosį.

Nesmogė joks žaibas, bet dekoracijos pasikeitė – tiksliau, jų nebeliko. Dingo ir „Grand Guignol“ teatro scena... Sušvilpė automobilių sirenos - Guru Guru, jo Mylimoji ir Dravenis stovėjo viduryje judrios magistralės.

– Sprunkame iš čia, kol mūsų dar nesuvažinėjo, –  paragino Dravenis.

Netrukus puikioje „Paryžiaus“ kavinėje draugai kirto lietuviškus bulvinius blynus ir gėrė putotą girą. Už lango švietė saulė. Dingo rūkas, bet ne Paryžius.

–  Guru Guru, tu pamiršai kažką svarbaus – žiūrėk, vėl tvenkiasi rūkas, –  pašiurpo Mylimoji.

–  Prisiminiau, –  sušuko Guru Guru ir išbėgo į kiemą.

Pievoje tautiniais drabužiais apsirėdžiusi mergina melžė žalmargę. Šventa karvė turėjo panaikinti Juodojo laiškanešio, Žiurkiaus kerus. Guru Guru išgėrė šviežio pieno stiklinę, ir tik dabar tapo laisvas nuo rūko, nuo visų psichodelinių miglų.

Rūkas, Paryžius yra rūkas.