Rūke (1 dalis)

GURU GURU

Ir nors medžiai dar be lapų ir pro šakas galima stebėti debesis, neapgaus jau manęs šlapdriba ar snaigės, ir aš daugiau nežiūrėsiu į bejėgius namų stogus. Aš išliksiu nepakitęs - prasiskverbęs pro miglų grotas, įveikęs rūko kontūrus, ir laiko gravitaciją. Trauka. Žemiška ir dangiška. Kuri stipresnė? Žinau, vienišose salose auga tik kreivi beržai, kurie žiūri į tolimą mišką, nes trokšta pavirsti mediniais vilkais. O mano namai liko tušti. Jie laukia vėluojančių ryklių, pažadėjusių atvežti smėlėtas dykumas ir palmes. Klajoti juokinga ir baugu, ir kai bedugnis ežero humoras atranda pakrančių ribas – norisi pakeisti plaukimo kryptį, paskęsti laužo dūmuose, skristi kartu su žuvėdromis į neaprėpiamą dangų. Debesų dugne - ramu, todėl man bus leista rėkti lietaus miške, gąsdinti dulkėtas žuvis, plaukiančių link oro pilių.

DRAVENIS

Aludėje skubiai aktualizuojama jaunystė, kad galėtum ramiai gerti alų ir nereikėtų prisiminimų kosulio slopinti skystu betonu. Po trečio bokalo sustingstama į vašką, todėl galima lengvai pavirsti durimis, langu ar tuščia ledinukų dėžute, tapti atviru, atvertu ir išmestu... Neverta nusiminti: lengvai surandami namai, į abi akis įlašinus dvi skystas arklio pasagas, ir nuvirtus ant kilimo, galima netrikdomai grožėtis ant senų baldų nusėdusiomis prisiminimų dulkėmis. Saugokis langų. Neverta panirti į aštrią saulės šukių vonią ir stiklo kruša įskaudinti debesis. Geriau jau lieti žvakes, dūmais įrėminti dagtį, grožėtis liepsnos veidu. Niekada nebūna vėlu, nes nebūna anksti. Elektros lemputės negali užgesinti žvakių, ir dreba šešėlių išgąsdintos sienos. Sunku sulaukti šviesios dienos ir augti į žvaigždes, kai jų jau nesimato. Pažvelgus į sieną – pametamas laikas, ir kasdien reikia vis daugiau neapmokestinto oro. Nepasigendama smūgio į spintos duris – už jų nėra paslapties, tik kabo blizgantis švarkas ir laukia rampos šviesų. Virtuvė dalija sočius pažadus, bet atriekia tik juodos duonos riekę, kad vanduo užpildytų alkio spragas. Neegzistuojančiame valgiaraštyje nuosekliai užrašyti skanūs žodžiai, ir galime gestais užsakyti arbatos, bet niekas sienoje neatvers dangaus, tik (geriausiu atveju) langą į automobilių prarytą gatvę, todėl pamirškime, kokie buvome mandagūs išgėrę pirmą butelį alaus.

Miglos scena, paraleliniai užkulisiai, spektaklis, prarandantis ir atrandantis ribas.