Diptikai. Žirafų planeta

Valanda iki nusileidimo Žirafų planetoje

– O ką veiktum, Draveni, jei netyčia atsidurtumei prie Vartų? Patenki, o už jų gali būti (bet nežinai tiksliai) kitas pasaulis. Ar ryžtumeisi žengti žingsnį į Vartus (nesakau juodąją skylę, nes Vartai atsidaro savanoriškai, o ne įtraukia kaip ji)? Gal tai būtų mirties repeticija?

– Guru Guru, ar tu kalbi apie Žvaigždžių vartus? Neabejoju, Žemėje yra anomalios zonos, kuriose kartais atsiveria vartai į paralelinius pasaulius. Žengti TEN pavojinga, neturint gido, vedlio, stalkerio...

– Mes ir esam stalkeriai, Draveni. 

– Vartai gali įtraukti, jei netyčia atsidursi šalia jų, bet tai nėra mirties repeticija. Tai naujas gyvenimas, naujame pasaulyje, kuris gali būti labai (ne)panašus į mūsų, – tęsė Dravenis.

– Iš kur žinai? – šaipėsi Guru Guru.

– Žiūrėjau VISAS Žvaigždžių vartų serijas! – išdidžiai atsikirto Dravenis.

– Mūsų misija kaip Dariaus ir Girėno – surasti Žvaigždžių vartus ir nepražūti. Kaip tai padaryt? Manau, jei jau mes esam iš žvaigždžių, tai ir mūsų išmintis žvaigždėta. Juk ir Kantas apie žvaigždes ne veltui kalbėjo... Tiesiog skriskime jų link... Gal pulsaras duos dar vieną signalą?

– Artėja paslaptingas ūkas 1313,

jaučiu keistas vibracijas, tarsi mano kūnu tekėtų elektros srovė, todėl bandau pakreipti erdvėlaivį kitu kampu, ir kiek su humoru... MUMS – „Perkūno“ komandos nariams – reikia manifesto. Gi siuntė jankiai kažkokį diską ateiviams, kitų planetų gyventojams... O mes jį netyčia rasim, paleisim, grosim ir šoksim... Ne! MES sukursim manifestą perklausę tai, kas ten pasakyta, įrašyta, tik geresnį, kilnesnį, aukštesnį.

Guru Guru stebėjosi nežinia iš kur kylančia Dravenio didybės manija.

– Guru Guru, tuojau pat sukurki Kosminį manifestą, – pareikalavo Dravenis

– Aš patologiškai kuklus...

Dravenis buvo nepalenkiamas, ir Guru Guru, stebėdamasis savo patiklumu, sunkiai atsidusęs prabilo:

Kosminis Manifestas (Tinka ir moterims bei vaikams)

Mes

Kosmose

Skrendam

Ilgai

Atsibodo

Mes

Lekiam

Planeton

Kur mūsų

Protėviai

Mes

Perkūno 

Komandos

Nariai

Valio!!!

Mes

Užkariausim

Mažą

Kosmoso dalį

Novą Lituaniką!!!

Žirafų planeta, dabartis

Nenugalima kosminė jėga pagavo „Perkūną“, ir astronautai buvo priversti nusileisti ant nežinomos planetos. Atvykėlius pasitiko žirafos. Jos buvo labai draugiškos ir labai protingos. Pasisekė. Tik dabar Guru Guru suprato, kodėl jis tapo patologiškai kuklus, o Dravenis (kaip buvęs reptiloidas) neprilygstamas, nenurungiamas pagyrūnas. Tai buvo ūko 1313 įtaka.

– Ūkas, ne kitaip, susuka protą... Kuklumas nuo kvazarų pareina... Tada nebegali priskirti sau jokio nuopelno... – svarstė Guru Guru.

Astronautus pakvietė į didžiulę salę. Prasidėjo spaudos konferencija. Dravenis visus žmonijos nuopelnus priskyrė išimtinai sau! Žirafos pritariančiai lingavo ilgais kaklais, o Guru Guru neišlaikė ir pradėjo kvatoti. Už viešą chuliganizmą ir abejojimą Dravenio žodžiais Guru Guru buvo įkalintas itin komfortiškame kalėjime. Bet kalėjimas yra kalėjimas, o auksinis narvas – tik narvas. Guru Guru troško laisvės. Reikėjo tik paprašyti, ir žirafos tuoj pat jį išleistų į laisvę, bet Guru Guru buvo labai kuklus, ir neišdrįso. Skaniai pavalgęs ir sočiai numigęs, Guru Guru sukūrė liūdną eilėraštį:

Aligatorius 

Gyvena po radiatorium

Skelbia taiką

Visą laiką

Niekas juo netiki

Nes jis turi dantis

Itin paslaugus ir gailestingas prižiūrėtojas, išgirdęs eiles, apsiverkė ir tučtuojau išleido Guru Guru į laisvę. Visos planetos, visa kosminė žiniasklaida alpo iš laimės, tik Dravenis suabejojo žirafiška amnestija.

– Guru Guru, kodėl vegetaras aligatorius išlaisvino tave iš komfortiško kalėjimo? Galėjai dar pasėdėti, sąlygos visai pakenčiamos...

– Nesakysiu, – atšovė Guru Guru.

– Man labai reikia tavo atsakymo, – maldavo Dravenis.

– Mano atsakymas – Sun Ra daina: Space is the Place!!!

– Guru Guru, kelis dainos sakinius lietuviškai... Jei nesunku...

Tik kosminis kuklumas privertė Guru Guru įveikti savo žemišką kuklumą ir uždainuoti.

Žalioj girioj, žalioj lankoj,

Tį stovėjo ąžuolėlis.

Tį stovėjo ąžuolėlis,

Po ąžuolu aukso krėslas.

Tame krėsle, tame aukso,

Ten sėdėjo motynėlė.

Sėdėdama gailiai verkė

Ir sūnelį minavojo.

Vai sūneli raituonėli,

Ko pavirtai ąžuolėliu,

Ko pavirtai ąžuolėliu,

O žirgelis šiaurum vėju,

O žirgelis šiaurum vėju,

Dymo balnas akmenėliu,

Dymo balnas akmenėliu,

Kančiukėlis žilvitėliu?

Oi motule, oi širdele,

Pasbijojau būt žalnieriu,

Pasbijojau būt žalnieriu,

Tai pavirtau ąžuolėliu,

Tai pavirtau ąžuolėliu,

O žirgelis šiaurum vėju,

O žirgelis šiaurum vėju,

Dymo balnas akmenėliu,

Dymo balnas akmenėliu,

Kančiukėlis žilvitėliu.

– Kur mana bėrs žirgelis? – verkė Dravenis, praradęs kosminį išdidumą, – KOSMOSAS – MŪSŲ VIETA!!!

Metas keliauti, nes Konvente žirafos jau svarstė, kad geriausia būtų abu astronautus įkurdinti patogiame kalėjime ir tokiu būdu apsaugoti nuo pavojingų kosminių kelionių.

Visata – kosmoso paradoksų vieta: Guru Guru buvo lepinamas prabangiame kalėjime, o laisvas aligatorius skurdo lūšnyne. Kur čia šuo pakastas? Šuo nepakastas, pakastas šakalas, kad niekšai pagal jo DNR atgaivintų šakaliją. Juk dabar juos liepiama šaudyti.