Diptikai. Erdvinė valtis

Liaudies išmintis moko – kask giliau! Kastuvai parduodami PC, bet maža iš jų naudos. Niekas jau nekasa smėlio, o nuklydę toliau už miesto ribų, nesigroži beveik auksinėmis smėlio duobėmis, ekskavatorių iškastais karjerais. Tautiečiai pamiršo slaptas žvyro apeigas, jau nebemoka delno plaštaka perskelti akmens per pusę, todėl žaloja save kastetais, beisbolo lazdomis ir metaliniais strypais.

(Ne)trūksta tik tatuiruočių ir verslumo, todėl reikia keisti požiūrį į užmiesčio zoną, darniau ir dažniau klajoti miškais, kuriuose jau neliko autentiškų medžių. Tik dekoracijos, muliažas, butaforija. Mediena išvežta į industrines šalis, kokiose gaminami baldai, kad mąstytojų kabinetai būtų pilni lentynų, į kurias būtų galima krauti neperskaitytas knygas. Ne! Verčiau džiovintas durnaropes, grybus, kaktusus.

Lietuvoje vis dar slepiama, kad knygos leidžiamos ne skaitymui. Bet kam? Atsakymo niekas nežino. Dravenis purvinas ir girtas svyravo prichvatizuotos gamyklos laužyne ir cikliškai kartojo:

– Guru Guru, kur tu dingai? Kur mano erdvėlaivis? Noriu būti reptiloidas, driežas, gyvačius, nenoriu būti padugne...

– Ar turi eurų, – draugiškai pasiteiravo kažkoks valkata.

Dravenis kišenėje atrado 5 eurus. Fantastika. Tai didžiuliai pinigai. Galima nupirkti visą pasaulį ir pragerti pusę proto.

– Eime į PC! – paragino valkata.

– Kur dingo mano erdvėlaivis „Perkūnas“? – beviltiškai paklausė Dravenis.

– Ar tu kapitonas?

– Taip!

– O aš bocmanas. Neries pakrantėje žinau valtį, atsigėrę alaus plauksime į Nidą...

– Plauksime! – pritarė Dravenis.

Kai jie išėjo iš apleistos gamyklos, Dravenį pribloškė miestas. Nė vieno namo. Tik prekybos centrai, plačios asfalto gatvės ir minios automobilių.

– Bocmane, kur dingo miestas?

– Kapitone, miesto niekada nebuvo. Greičiau alaus, – džiūsta šachta.

Turbūt neverta aprašinėti kaip kapitonas ir bocmanas siurbė alų, bet verta papasakoti apie stebuklingą valtį, kuri, beje, vaidinosi – „Perkūnas“. Kai tik jie įlipo į valtį ir pakėlė burę, Dravenis pasijuto pasiutiškai blaivas.

– Bocmane, kodėl aš negirtas?

– Todėl, kad aš ne bocmanas, o tu gėrei ne alų.

Tik dabar Dravenis atpažino Guru Guru.

– Mes gėrėme girą... – nudžiugo Dravenis.

– Ir tu ne valkata, ne padugnė...

– Bet ir ne erdvėlaivio kapitonas? – nuliūdo Dravenis.

– Svajoti neuždrausta, – nusijuokė Guru Guru.

Vieta, kurioje tampi savimi