Diptikai. Ataka

Guru Guru stebėjo anomalų rodyklių šokį. Neverta jaudintis. Rodyklės ir ciferblatai – tai praeities reliktas, apgailėtinas rudimentas, retrogradinė snobų puošmena. O gal verta sunerimti ir antikvariate nusipirkti kelis senus laikrodžius, nes jie greitai bus uždrausti.

Durys nusidažė raudona spalva ir sausas, bebalsis balsas pranešė:

- Atvyko svečias.

- Atidaryti, - abejingai tarė Guru Guru, net nepažvelgęs į monitorių.

Į kabinetą įžengė kontradmirolas Žaibolaidis ir kariškai atidavė pagarbą.

- Admirole, atvykau su slapta misija.

- Raportuokite, - abejingai įsakė Guru Guru.

- Ūkanotosios demokratijos galaktikai gresia mirtinas pavojus.

- Diktatūra?

- Admirole, pavojus nenusakomai, nenuspėjamai didesnis. Diktatorius Galigantas ruošiasi užgrobti valdžią. Jūs paskutinė galaktikos viltis.

- Cha, cha, cha, - kvatojo Guru Guru, - aš turiu įsiveržti į militarizuotą planetą ir ginkluotas tik lazeriniu kalaviju sunaikinti robotų, klonų ir nežymiai modifikuotų parsidavėlių kariauną, nuversti nuo sosto Galigantą ir išsiųsti jį į tuščią planeta atgailauti.

- Neprilygstamas, nenugalimas erdvėlaivis „Perkūnas“ laukia vado, - kariškai raportavo Žaibolaidis.

- Kontradmirole, ramiai. Tokio laivo nėra. Tai tik legenda.

- Viršgalaktinis kreiseris „Perkūnas“ buvo griežtai įslaptintas.

Guru Guru atidžiai patikrino „Perkūno“ įgulą ir įrangą. Fantastika. Tokio galiūno jis net nesapnavo. Bet net ir šis kreiseris neįveiks Galiganto galybės. Ką daryti? Trauktis nebuvo kur. Kilniai žūti mūšio lauke Guru Guru neketino. Didvyriška admirolo mirtis neišgelbės galaktikos. Ką daryti?

Staiga Guru Guru prisiminė savo seną draugą Dravenį. Bet ar jis padės? Dravenis buvo paralelinėje visatoje sėkmingai modifikuotas ir tapo itin piktu, ir labai nuodingu reptiloidu, beveik gyvačiumi, žiauriu, negailestingu driežinu, šaltakrauju grobuonimi. Brr... Bet pabandyti buvo verta, be to nebuvo kitos išeities. Tik su Draveniu jis galėjo įveikti Galigantą.

Guru Guru kantriai laukė. Pagaliau monitoriuje pasirodė kraupus Dravenio veidas:

- Ko nori? – sukriokė driežinas.

- Tavo pagalbos.

- Silpniems nepadedu, pokalbis baigtas, - pasipiktino Dravenis.

- Aš turiu „Perkūną“! – grasinančiai sušuko Guru Guru.

Dravenis žaibo greitumu patikrino ar Guru Guru sako tiesą, ir, palankiai linktelėjęs žalia galva, pasakė:

- Atsakymo teks palaukti. Man reikia pamedituoti.

Ekranas užgeso. Guru Guru pradėjo kvatoti. Pamedituoti! Idiotas! Senas kvailys. Dedasi meistru. Juokinga. Net nepaklausė, kokios reikės pagalbos. Taip, Dravenis buvo gerai informuotas. Ir gerai, ir blogai. Vienodai.

Lygiai po 45 minučių nušvito ekranas.

- Galigantą atiduosi man, ir visą jo planetą...

- Sutarta, - patvirtino sandėrį Guru Guru.

- Bet turiu tave įspėti: aš jau ne žmogus, todėl būk labai atsargus. Netinkamas žodis, žvilgsnis, gestas gali mane mirtinai įsiutinti, ir tada mūsų draugystei galas.

- Būsiu itin korektiškas ir mandagus. Kalbėsime tik apie reikalus.

- Ir dar, nepamiršk, karui vadovauju aš, o ne tu.

- Klausau, vitinge.

Dravenis sukluso, jo žalias veidas patvino krauju, bet staiga nušvito:

- Pamenu šį aukštą titulą.

- Klausau, vitinge.

- Susitinkame už 108 valandų. Koordinatės 16.16 vakarų kvadratas.

- Klausau vitinge.

Ir kai tik ekranas užgeso, Guru Guru prapliupo keiktis. Admirolą siutino gyvatiška Dravenio didybės manija, pasipūtimas, neslepiama panieka. Velniop Dravenį! Bet galaktikos likimas, milijardų gyvų būtybių gyvybė buvo jo rankose. Guru Guru nutarė gudriai apsimesti kvaileliu, aišku, kad Dravenis to nepastebėtų.

Pagaliau seni draugai susitiko. Dravenis išskleidė ilgas, žvynuotas rankas. Guru Guru džiugiai, be jokio falšo privalėjo broliškai apkabinti driežiną. Nerimą kėlė ilgas nuodingas, virpantis Dravenio liežuvis, kurio apačioje slėpėsi nuodingas geluonis.

Guru Guru nedvejodamas krito mirčiai į glėbį.

- Koks tu silpnas, trapus, bet aš tavęs nenoriu sutraiškyti... – pažadėjo Dravenis, - paralelinėje visatoje turiu pažinčių. Būsi toks kaip aš! Procedūra gana skausminga, bet patikėki verta truputį pakentėti.

- Vitinge, vardan senos mūsų draugystės, aš pasiryžęs nežmoniškoms kančioms, - pažadėjo Guru Guru.

- Nė kiek tuo neabejojau, bet, nepamiršk, biznis pirmoje eilėje, o asmeninius reikalus tvarkysime tik po pergalės.

- Aš pasiruošęs laukti, aukotis... – tarsi nuliūdo Guru Guru.

- Tvirtybės! Ilgai laukti neteks – mes greitai sudorosime Galigantą, - pažadėjo Dravenis.

Pritariančiai sušnypštė Dravenio svita. Guru Guru tapo savu, ir nedelsdamas įteikė Draveniui dovaną – seną, antikvarinį laikrodį. Ir neapsiriko, ateiti pas gyvačių be dovanos – baisus įžeidimas. Dravenis atidžiai pažvelgė į laikrodžio rodykles, ir įsitikinęs, kad jos sukasi į skirtingas pusės, sukriokė:

- Šturmane, kursas – nomenklatūrinė Galiganto planeta, - Guru Guru, tu būsi šalia manęs, o „Perkūnui“ vadovaus tavo pavaduotojas.

Prieštarauti buvo ne tik beprasmiška, bet ir mirtinai pavojinga. Pagaliau abu erdvėlaiviai išniro prie nomenklatūrinės Galiganto planetos. Ekrane pasirodė visagalis Kultūros ministro referentas.

- Draveni, pasigailėki. Aš jus įtrauksiu į nomenklatūros sąrašus ir išleisiu jūsų poezijos knygelę, - atsiklaupęs meldė Galigantas.

- Jau vėlu, dabar aš reptiloidas! Ruoškis skaudžiai mirčiai! – sukriokė Dravenis ir liepė išjungti monitorių.

Kai užgeso ekranas, Guru Guru paklausė:

- Branduolinis ginklas?

- Baisiau! MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas!). Visi nomenklatūrininkai paragaus juodos duonelės, o Galigantą aš užkirsiu – mirtinai.

- Nuostabu! – žavingai šiurpo Guru Guru.

Sapnuokite, svajokite atsargiai, nes kartais troškimai išsipildo