rėksi
bet balsas užkims
atsitrenkęs į minčių upę
kurioje paskendai
tik gimęs
uždrausta
pažvelgti į kaukolės vidų
klaidžioti pilkais
pusrutulių grioviais
bet auštrinis
atpūs spalvas
ir pasibalnojęs laumės žirgą
kartu su bitėmis
skrisi virš geltonų pievų
gerti pienių nektarą
Vėjo dovanos vienišai širdžiai