- - -
kažkaip
vis keisčiau
laikrodžius primena
pavasaris
ir net alus
suokalbyje su jais
akyse
ciferblatas
skaičių piemuo
ganantis rodykles
ir niekada nepametantis
nė vienos sekundės
- - -
o mes saugom tik savo vardus
kaip senas
nutriušusias knygas
nežinom tikrų
paslėptų
saulės šešėlyje
uolose
smėlyje
vandeny
tik eilės
išrėkia
belaikius
mūsų vardus
Mintys geriant (ne)alkoholinį alų