Diptikai. Religijotyros įvadas

– Guru Guru, ar pakanka tik perskaityti knygos įvadą? Man nepatinka religijotyros terminas, ši sąvoka man dvelkia ateizmu, bedievyste, nedvasingumu... Todėl religijotyros įvado neverta net skaityti. Reikia ieškoti savo Kelio, ir, suradus, juo eiti. Kristi, keltis ir eiti, kas beatsitiktų...

– Draveni, o ar reikalingos išvados? Kelkritystės neįvadas ir neišvados... 

– Guru Guru, išvadas turi padaryti pats žmogus. Pažvelgti į savo gyvenimą ir padaryti išvadas. Taip gimsta supratimas. „Kelkritystės neįvadas ir neišvados...“ – skamba efektingai, bet tai dvelkia sofizmu, tautologija, moksliniu kliedesiu. Guru Guru, stenkis kalbėti paprastai ir aiškiai. Tada būsi išgirstas.

– Kosmosas mus moko religijotyros... Astronomija... Gamta... Išvados ir išbados... Sapnuose –atsakymai... – garsiai mąstė Guru Guru.

– Guru Guru, kosmosas mūsų nieko nemoko. Astronomija – tik mokslo šaka. Gamta – tik sąvoka, apibūdinanti mus supantį pasaulį. Kartais kalbama apie gyvąją ir negyvąją gamtą. Kas tai? Tik po išbadų ateina išvados. Labai taikliai pastebėjai, sapnuose atsakymai yra užšifruoti. Reikia būti šamanu.

– Ibn Sina sakė, kad visa Gamta gyva. Motina Gamta. Reikia mušti. Būgną, bet ne jo širdį. Tada dainuoja jis, sapnus pasakoja, atveria kelius. Eilės gimsta varlėms šokant, driežams šokant proza gimsta. Dievui šokant, gimsta zen.

– Guru Guru, tu vėl skrendi. dabar reikia sustoti. Pats laikas...

– Iš kojų išslydo basutės, kurios matė Antarktį (beveik) ir Arktį...

kaip pėsčias aš 

iki paris 

nueisiu

je ne sais pas!

Už Vilniaus Paryžius ir kiti miestai, o mes ne papų asai