Pradžia / Radikaliai
 

Diptikai. Pilotinė tekstūra

Autoriai pristato naujas literatūrines kompozicijas, kuriose atgyja jau skaitytojų pažįstami (pamėgti?!) herojai: Guru Guru ir Dravenis. Tekstus į visumą sujungia ne tik minėti personažai, bet ir būsimos knygos siužetas, mintys, bei idėjos.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Balandžio 06 d., 17:48
Skaityta: 39 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Prabėgo daug dienų, kurias skaičiavo po kinų skėčiais pasislėpę aligatoriai, bijodami į šiukšlynus išmestų kalendorių, sudegintų lėlių, televizorių, supakuotų į nesuplėšomas kartono dėžes. Driežinai svajojo apie baltą rašomąjį popierių, ant kurio sveikapročiai reptiloidai rašys išprotėjusias eiles.

Praskrido daug UFO / NSO ir tapo vėl aiškus dangus, tarsi išjungtas ekranas, neatspindintis standartinių žvaigždžių, ir žiūrintis į žolę, kuri nebaudžiamai auga net ant debesų.

Intensyvus baklažanų internetas. Bananų matrica. Vargina monitoriaus ekranas, ir kai akis užplūsta pilki sienų tapetai, lieka tik padrožti pieštukai, pasirengę šuoliui į apverstas vazas, vanduo lašantis nuo stalo ir atvėsusi arbata, kurią vėl pamiršo išgerti Guru Guru.

Niekas negali įeiti į kambarį, kurio nėra, niekas negali aprašyti įvykių, kurių nebuvo, niekas negali apvogti savęs, PC pametęs piniginę. (Ne)aštru gyventi be durklo ir teisingą kryptį į banką (pa)rodyti užtaisytu revolverio vamzdžiu. Parodija (pa)rodo humoro randą ant kreivos šypsenos krašto.

Gieda kanalizacijos vamzdžiai. Muziką girdi, kai esi, kai miegi. Baltas lubų riksmas pralaužia metalo armatūrą. Dreba šiurkštus kaukolės paviršius. Guru Guru neturėjo ginklo, todėl galėjo išmesti visas kėdes, ir išlaisvinti grindų medį, bet žemuogių pievai neprireikė parketo lako, pasieniuose išdidžiai stiebėsi haliucinogeniniai grybai. Stelų atminčiai. Egiptui. Piramidėms.

Ant kilimo ošė pasėti linai, ir vikrūs laumžirgiai rinko medų nuo spalvotų lėkščių dugno. Sudrėko sausainiai. Neliko bičių ir vilkų, nes kambario viduryje augo cukraus kaladėlių krūva, saldi lemtis į stiklinius arbatos dangorėžius.

Ramu. Vaikiškos sienos saugojo dramblius, kurie veržiasi iš apvalių gaublių į smilkalais prisotintą erdvę. Manipuliuojama oru, ir apsiklojama dūmų maišais, kad galima būtų svajoti apie būsimus tiltus.

Tylu. Niekas netrokšta, kad kambario grindys pavirstų starto aikštele į tolimus pasaulius, kad ant minkštų fotelių snūduriuotų pomidorais pakrauti erdvėlaiviai ir patiklūs ateiviai liftais kiltų į tolimas galaktikas.

Guru Guru žinojo, kad bus vėl užkaista arbata ir teks gerti skystą lapų metalą. Be cukraus.

 

Diena be datos

Komentarai