Dravenis atrodė visiškai praradęs gyvenimo prasmę.
– Kaip kvaila: vaidinti idiotą ir dar gauti į snukį...
– Draveni, aš tau noriu papasakoti apie žmogų, kuris, atrodo, viską matė, suprato, patyrė, ir niekas jo nebedomina, nes žino visas visatos paslaptis, bet... Kokia viso to prasmė? Jis turi viską, bet tai neturi jokios prasmės. Ir staiga jam paskambina. Dievas. Žinoma, tai Transcendento balsas, įsikūnijęs į tikrą kūną (nežinia, kieno?). Ką kalba prasmės pojūtį praradusiam žmogui Dievas? Ko paklaustum, jei tau paskambintų Dievas? Ir pažadėtų (o Jis pažadus tęsi) perskambinti su sąlyga, kad kiekvienąsyk gavęs atsakymą iš jo pasimokysi.
– Ar galima man neatsakyti į šį klausimą? – karčiai pastebėjo Dravenis.
– Ne tik galima, bet ir prasminga.
– Prasminga, dėl to, kad privaloma? Ačiū, ne.
– Suprantu tave, – palingavo galvą Guru Guru. – Nors palikau šou biznį, mane daug kur kviečia, bet aš niekur neinu. Dabar turiu daug darbų, už kuriuos nemoka, tiksliau, pagrindinį darbą – darbo ieškojimą.
– Aš taip pat niekur neinu, ir nenoriu nieko matyti. Manęs niekas niekur nekviečia. Tu ne vienas, nepamirštas, tavimi žavisi aukštuomenė, o aš noriu numirti...
– Numirsim visi, ir tik Dievas žino, kas anksčiau. Nori šou biznio, vėl patekti į dėmesio centrą? Grįžk į TV ir pareikšk ką nors skandalingo. Jie to tik laukia, nes neturi ką rodyti.
– Mes turime neribotas beveik galimybes klajoti po pasaulius, – atsakė Dravenis.
– Dievas visada yra paskutinė instancija, jis visada paguodžia, gal ne telefonu, bet juk geram poetui metaforos nemaišo, tiesa? – mokė Guru Guru.
– Laimė netikėtai nukrenta, savaime atsišriūbuoja rozetė ir lieka elektra plika kaip moteris buduare. Nors imk ir kišk pirštus prie jos, kviečia... bet...
Sėdžiu sumuštas ant kėdės.
Kėdė stovi po manimi.
Grindys guli po kėde.
Judėjimas nejudant.
Guru Guru pradėjo juoktis.
žaltys iriasi vandeniu
eina žole
nes jis water-snake
nes jis grass-snake
eik eik
plauk plauk
nieko nelauk
tik paukščiai skraido
ir mano
kad viską
jie mato
o ar žinote
ką reiškia
matyti pasaulį
iš žalčio
skrydžio?
Dravenis atsakė:
žinau
nes slibinas esu
Guru Guru atkirto:
žinai
nes
nesi
Dravenis nepasidavė:
žvaigždės mumyse
instaliuotos inkrustuotos
geomatrica sidabraspalvė
mėnulio lydima
sirijaus
saulės
gimę
mes
ten
čia
mirštam
čia
mes
mirsim
- - -
Kai prarandi šou biznį, sapnuoji žvaigždes. Gyvenimo kelyje daug eismo juostų, bet reikia susimokėti už kelią, sustoti ten pat, kartais net tuo pačiu laiku ir tą pačią dieną. Gyvenimas – tai mokama kelionė išminties greitkeliu. Reikia užbetonuoti visas nuoskaudas ir paskandinti, atsikratykime visų troškimų, kad nebūtų jokių įkalčių... ar taip?
– Šerlokai vis tiek ras... – nusijuokė Guru Guru.
Išmintis po smūgio, primuštos eilės, laisvė