Mokantis plaukti. Šimtas neužbaigtų interliudijų. 15 interliudija. Permainų knyga

Guru Guru pagaliau pasiryžo palikti jaukų kabinetą ir išvykęs į miestą ketino aplankyti Dravenį, bet draugo buto durys buvo išlaužtos, o viduje – tarsi po kratos ar bombos sprogimo. Guru Guru paskambino į kaimynų duris.

– Gal žinote, kur Dravenis?

– Ant stogo, kurgi daugiau! – atšovė pikta moteriškė ir užtrenkė duris.

Dravenis stovėjo ant stogo krašto, bet nebuvo panašus į savižudį. Dravenis mėgavosi bedugne. Pamatęs Guru Guru, jis pralinksmėjo.

– Ar tu studijavai „Permainų knygą“?

– Yìjīng? Esu matęs, bet visokios heksagramos, fatalizmas man ne(pa)tinka. Yra Vienas Dievas, viskas Jo valioje. Kas to Įstatymo (Karmos) nepaiso, tas užsiima burtininkavimais ir pan. Aš skaitau Koraną!

– O aš skaičiau... Tai pirmoji kinų knyga!

– Ir kaip tau ji? Ką davė? Ką suvokei? Kad viskas yra matrica ir heksagramos, nulemtos atsitiktinumo?

– Tavo teisingas požiūris... – patvirtino Dravenis.

– Diskusija baigta? Draveni, traukis nuo krašto, eime namo.

– Man gali padėti tik bedugnės meditacija... Viskas – iliuzija, o atsitiktinumų nėra...

– Skausmas nėra iliuzija, o tavo tekstuose pernelyg daug daugtaškių, –  atšovė Guru Guru. – Meditacija jei gali padėt, vadinasi, gali ir nepadėt, nes tai jau žmogaus pasitikėjimo savimi reikalas. Draveni, ar mūsų diskusija baigta? – dar kartą paklausė Guru Guru, norėdamas, kad draugas pasitrauktų nuo pavojingo stogo krašto.

– Taip! – sušuko Dravenis, it paukštis sparnus ištiesęs rankas.

– TAIP reiškia NE, nes atsakei. Tu kaip Meistras į šį klausimą neatsakytum, jei diskusija būtų baigta. Mums smagu diskutuoti, nes aš mąstau visai kitaip. Eime gerti arbatos.

Pagaliau Dravenis nutolo nuo stogo krašto ir draugai pajudėjo laiptais žemyn link namų.

– Džiugu, kad pavyko sutarti ties trečiuoju punktu: „Atsitiktinumo nėra“. Guru Guru, tau įdomu ir svarbu, kaip aš mąstau, nes mano mąstymas teisingas! O teisingas mano mąstymas tave traukia, nes teisingas mąstymas – tai magnetas.

– O mano tikėjimas teisingas! – pyktelėjo Guru Guru.

– Gerbiu tave ir tavo Tikėjimą, – susigėdo Dravenis, pasijutęs pagyrūnu.

– Tu šiandien piktas, – tarė Guru Guru.

– Atsiprašau... Aš tik truputį griežtesnis ir visai nepiktas, ir nesusierzinęs... Aš ramus, nes nenoriu tavęs mokyti, tu jau turi ŽINIAS, aš tik noriu ramiai pasitraukti, nes esu senas ir viską padariau, ką tik galėjau... Mane jau kviečia atsiskirti nuo pasaulio ir kūrybos... Aš tai daug kartų tau sakiau... Tai rimta, tai tikra...

– Tu ne senas, tai iliuzija, – nusijuokė Guru Guru.

– Tu mane pralinksminai... Aš juokiuosi... Esi šaunuolis, ir supranti tai, ką reikia suprasti... Beveik... Nes kai trūksta vieno žingsnio, – neįžengsi į Dharmos salę...

– Pusės žingsnio trūksta iki vandenyno, dar pusės iki dangaus, – šovė Guru Guru.

– Pusė žingsnio + pusė žingsnio = pilnas žingsnis. Kur tu žengsi, jei stovi prie bedugnės krašto? – šovė ir Dravenis.

– Žengsiu į be- ...

– ... Tu skrendi! – nudžiugo Dravenis.

– Ne...

Kojos batuose įstrigo

Sparnai nukirpti

Angelai žaidžia pokerį

Velniai laikinai juos pavaduoja

Laukiniai šokiai džiunglėse

Be batų

Ir kojų

– Na, štai variklis užsivedė... metas sustoti... – atsiduso Dravenis, įžengęs į sujauktą savo kambarį.

Chaosas, bedugnė ir skrydis