Sukasi į sekundes padalintas laikas it gyvatė rydamas save. Visata minta laiku. Guru Guru pro stiklinį, skaidrų langą it tolimą galaktiką stebėjo dar nesužaliavusią pievą, dar neatskridusius drugelius – kometas, bet krūptelėjo, nes jau atsivėrė juodosios kurmių skyles. Jokios romantikos – tik akivaizdus pavojus.
Dar neprasidėjusi, nusibaigė žiema, reikia atsargiai prisiartinti prie elektrinės viryklės, ir suprasti, kad verta pasilikti namuose, gerti arbatą, nes sveikatą ardo sprogstantys lapuočiai, ir mieste lengva būti pakirstam, surytam, suėstam, apgraužtam alkano laukinio automobilio.
Kilo lengvas rūkas. Guru Guru dar kartą pažvelgė pro langą ir atsiduso. Vikrūs statybininkai pagrobė tolimus peizažus, ir tolumoje svyravo krano strėlė it mėsai kabinti kablys.
Namai, pašalinti pavojai, ramus laikas