Nežinojimas, kuo tikėti, baisesnis už netikėjimą. Netikėdamas tu gali, pavyzdžiui, pasivaikščioti parke, sutikti ežiuką ir su juo pasisveikinti. Ir Dievas nesupyks, kad juo netiki.
Migracija iš netikėjimo į tikėjimą vyko savaime, tačiau tuo metu Guru Guru to nesuvokė. Jis matė žalią spalvą, ji kažką kalbėjo aksominiu, tyliu, švelniu, bet stipriu balsu.
Šie žodžiai įsirėžė į Guru Guru atmintį amžiams, jie žudė visus netikrus brudus, kurie vaidino budas.
Guru Guru matė, kaip gimsta drugeliai. Moteris, išėjusi iš specialios patalpos, paleido į laisvę (?) kelias dešimtis ką tik kokono pavidalą palikusiųjų. Gyvybės kaita ir akivaizdus jos matymas atveria akis.
Stovėti ant uolos, tiesiai žvelgiant į šiaurę ar pietus.
Užgniaužtu kvapu prisiliesti prie nežinia kokios senovinės dievybės.
Ir visa tai Mokytojas vadina iliuzija?
Bet juk tai samsara, kuri yra nirvana. Nirvana iširo, liko samsara, ir už tai ačiū.
Ir vėl gyvensim tamsoje.