Argumentuotai galima teigti, kad tokią planetą, kaip mūsų Žemė, sukūrė gyvybė

 Žemės atmosferos dydis lyginamas su lako sluoksniu, kuriuo padengtas gaublys. Tačiau šis dujinis apdangalas sulaiko šilumą ir išlygina didžiulius dienos ir nakties temperatūrų kontrastus. Be atmosferos mūsų žydroji planeta būtų tik baltas ledo kamuolys. Šiuolaikinė Žemės atmosfera - tai penktadalis deguonies ir keturios penktosios azoto su vandens garų, anglies dioksido ir kitų dujų pėdsakais.

     Tokios atmosferos kūrimą prieš milijardus metų pradėjo melsvabakterijos (Cyanophyta), galinčios atlikti fotosintezę. Būtent jos kadaise redukuojančią Žemės atmosferą pavertė oksiduojančia.Fotosintezė vyksta Saulės šviesos energijos dėka. Šviesą sugeria žalias magnio junginys, vadinamas chlorofilu. Fotosintezės metu vanduo suskaidomas į vandenilį ir deguonį. Deguonis išskiriamas į atmosferą, o vandenilis naudojamas anglies dioksidui redukuoti iki įvairiausių organinių junginių. Taip pionierinės gyvybės formos, galinčios vykdyti fotosintezę, sukūrė sąlygas tinkamas gyventi sudėtingesniems organizmams (eukariotams).

     „Atmosfera yra tikras gyvybės kūrinys. Ištisas eras mėlynai žali dumbliai pumpavo į orą deguonį.“ (Marcus Chown. Kaip paprastai paaiškinti pasaulį. V., 2014. P. 176.) Jų išskirtas deguonis Žemėje oksidavo metano dujas ir grynuolę geležį, suformavo ozono sluoksnį. Ozono skydas apsaugojo planetą nuo ultrafioletinių Saulės spindulių. Taip buvo sudarytos sąlygos daugialąsčiams organizmams.

     Daugiausia deguonies „sugėrė“ geležimi prisotinti vandenynai. Sunkios geležies oksido dalelės sėdo ant dugno. Ten kur dugną iškėlė virš vandens geologiniai poslinkiai (pvz., Australijoje) matomi raudonai oranžinių uolienų klodai. Daugelis mineralinių žaliavų sankaupų: geležies rūdos (džespilitų, geležies konkrecijų, pirito ir kt.), sieros, salietros, grafito, fosforitų, naftos yra susiję su pirmųjų gyvų organizmų (bakterijų) veikla.

     Augalai ateisiantiems gyvūnams sukaupė energijos bei organinių junginių. Augalai daugumos gyvūnų maistas, be jų jie neturėtų kuo maitintis ir negalėtų veistis pagal savo rūšį. Gyvūnų organizme oksiduojantis angliavandeniams, riebalams ar baltymams išsiskiria energija, vanduo ir anglies dioksidas.

     Biblija prasideda pasakojimu apie Pasaulio kūrimą. Iš šio neilgo fragmentiško teksto buvo labiausiai šaipomasi. Tačiau tiksli įvykių seka rodo, jog tai ne žmonių sugalvota pasaka. Sukuriama diena ir naktis (tikriausiai Saulės sistema), skliautas (dangus, atmosfera), sausumos ir jūros. Antrą dieną „Dievas tarė: teželdina Žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, nešančius žemėje vaisius su sėklomis! Taip ir įvyko.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr 1. 11.) Turint tikslą sukurti daug gyvūnų prieš tai reikėjo pagaminti daug „lego kaladėlių“ ir sukaupti jiems prieinamos energijos. Ir tai buvo padaryta augalų pagalba.

     Trečią dieną Dievas rūpinasi dangaus šviesuliais, kad jie ženklintų šventes, dienas ir metus. Padaro „mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti“ (Ten pat. Pr 1. 16.) Ketvirto kūrimo etape „Dievas tarė: teknibžda vandenyse gyvūnų daugybė, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu! Taip ir įvyko.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr 1. 20.) Penkto kūrimo etape „Dievas tarė: tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius! Taip ir įvyko.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr 1. 24.) Paskutinę „darbo dieną“ Dievas (Procivilizacija) daro žmogų „pagal savo paveikslą (genomą – aut. past.) ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr 1. 26.) Maždaug prieš 40 tūkstančių metų Žemėje pasirodo kromanjonietis – absoliučiai šiuolaikinis žmogus.

     Kaupiantis mirusių organizmų liekanoms susidarė kitos biologinės uolienos: klintys, kreida, diatomitas, trepelas, durpės, gitija (saprofelis), rusvoji ir akmens anglis, degieji skalūnai... Pvz., klestėjimo metu (karbone) asiūklūnai  drauge su lepidodendronais (lepis – žvynas;dendron – medis) sudarė pirmuosius akmens anglies klodus. O papartūnai drauge su pušūnais buvo svarbiausi augalai, lėmę juros periodo akmens anglies sluoksnius. Stromatolitus formuoja mesvabakterijos (Cyanophyta).

     Jūrų ir vandenynų dugne karbonatinių skeletų sankaupos suformavo iškilias reljefo formas, vadinamas rifais. Pastarieji gali driektis šimtus kilometrų. Rifai vandens floros ir faunos klestėjimo sąlyga - kartu su pinčių kolonijomis tai jūrų ir vandenynų miškai, sudarantys unikalias ekosistemas. Šiandien dėl klimato šilimo ir žmogaus taršos koraliniai rifai sparčiai nyksta. To pasekmes galima palyginti su dykumų plitimu sausumoje.

     Gyvybė suformavo dirvožemį – prielaidą sėkmingai žmogaus egzistencijai. Žmonija ir žemdirbystė – du neatsiejami dalykai. Dirvožemis pilnas gyvų organizmų, jų ekskrementų ir liekanų; sporų, žiedadulkių, sėklų. Jame gyvena žinduoliai, augalai, vabzdžiai, grybai, pirmuonys... Šimtame gramų dirbamos žemės vien bakterijų rūšių suskaičiuojama apie dešimt tūkstančių. „Viename arbatiniame šaukštelyje dirvos galima rasti apie vieną milijoną bakterijų.“ (Ar žinai, kad? Kolekcija B. Atsakymai į nuostabaus pasaulio klausymus / Iš ko sudarytos bakterijos? 2015. Nr. 2. P. 58.)

     Net sunku įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Žemė jeigu joje nebūtų paplitusi gyvybė. Norintiems apie tai sužinoti plačiau rekomenduoju skaityti paleontologijos (palaios – senas, ontos – būtybė,logos – mokslas) vadovėlį.