Dailės terapija – raktas į save

Esu psichologė iš prigimties, visada traukiau žmones, kurie intuityviai pasitikėdavo manim ir atverdavo savo paslaptis, bet vidinis įvykęs lūžis pakreipė mano ir profesinį kelią. Kelio pradžioje buvo pažintis su šiuolaikine psichologija, vėliau įstojus į universitetą susipažinau su visomis psichologijos kryptimis. Domėjausi visais metodais bei kryptimis, kurie padėtų suvokti žmogui patį save bei būtų geri įrankiai psichologui, norinčiam atskleisti priežastis dėl esamos gyvenimo situacijos. Ištyrinėjau visą filosofijos mokslą, nes pati psichologija kaip mokslas palyginus yra visiškai jaunas išsivystęs iš filosofijos doktrinos, kuri gyvuoja nuo antikos laikų. Mokiausi ne tik  teoriškai, bet ir lankiausi įvairiausiose seminaruose, praktikuose bei  atsirinktus metodus taikiau savo gyvenime ir konsultacijose su klientais. Atradau ir išgryninau veiksmingus elgsenos ir mąstysenos modelius, kurie padeda ne tik man, bet ir daugeliui žmonių.

Vis dar ieškojau rakto, kuris būtų universalus ir galintis atrakinti daugelio žmonių duris į pasąmonę. Prieš trejus metus jį atradau, tai dailės terapija, kuri subtiliai atveria šias paslaptingas pasąmonės duris ir leidžiai giliausia prasme pažvelgti į savo vidų, mintis, sielą, padeda suvokti savo pasaulėžiūrą, pasąmoningus elgesio modelius bei susikurtas neuroasociacijas, padeda išsilaisvinti, augti ir išvysti ne tik save, bet ir visą aplinkinį pasaulį kitomis spalvomis.

Dailės terapija tai psichoterapijos forma,kuris leidžia per kūrinį , kaip pirminį komunikacijos būdą, mums saugiai išreikšti savo jausmus, išgyvenimus. Asmuo giliai suvokia, pažįsta ir net naujai atranda save. Tai puikus būdas leidžiantis „ištraukti“ pasąmoninę informaciją į paviršių ir sąmoningai ją suvokti. Vis tai įvyksta atkoduojant simbolius, kuriais mums yra perduodama pasąmoninė informacija. Svarbu yra tai,kad dailės terapijoje visiškai nereikia mokėti piešti,kaip daugelis galvoja,o leisti sau išreikšti save.Piešinio kokybė nėra svarbi,svarbiausia yra pats procesas,čia nėra vertinami meniniai gabumai.

Dailės terapijos terminas imtas vartoti II pasaulinio karo metu reabilitaciniame laikotarpyje Anglijoje ir Amerikoje. Šiandien ji yra taikoma ne tik kaip papildoma ir šiuolaikiška gydomojo proceso dalis, bet ir kaip asmens sveikatinimo būdas, geros savijautos priemonė bei efektyvus savęs pažinimo būdas. Nuo dvidešimto amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios Anglijoje ir JAV susiformavo dailės terapija kaip profesija. Šiandiena dailės terapeutai ruošiami daugelyje pasaulio universitetų. 

Iš pradžių dailės terapija domėjausi ir gilinausi savarankiškai, skaitydama įvairias knygas, lankydamasi seminaruose. Pirmasis dailės terapijos metodas, kurį įvaldžiau, buvo fraktalai. Esu išnagrinėjusi per 150 fraktalinių piešinių, kurie išties yra žmogaus vidinio ir fizinio pasaulio atspindys. Matydama šio ir kitų  metodų veiksmingumą ir universalumą nusprendžiau įstoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Dailės akademijos jungtines magistro dailės terapijos studijas.Noriu pasidžiaugti, kad esame pirmieji šios specialybės magistrantai Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad šią specialybę įteisino ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Prieš penkerius metus įkūriau Asmenybės tobulėjimo centrą „Pažink save“ (http://pazinksave.com). Sukūriau programą jaunoms merginoms. Sukurti šį centrą paskatino išgyventas kartu su devyneriais metais jaunesne seserimi jos paauglystės laikotarpis. Pamačiau, kokia yra svarbi pagalba jaunoms merginoms, kiek jos turi daug išgyvenimų ir klausimų, kurių nedrįsta užduoti tėvams ar kitiems suaugusiems. Vykdavo psichologinio pobūdžio seminarai, konsultacijos. Tėvai taip pat ėmė kreiptis įvairiais klausimais, pergyvenimais dėl santykių su savo paaugliais vaikais. Šiandien centre dirbu su įvairaus amžiaus žmonėmis. Vyksta ne tik psichologinės konsultacijos, bet ir dailės terapijos užsiėmimai. Pastarieji leido man kartu su klientais pasiekti puikių rezultatų ir eminių pokyčių jų gyvenimuose.

Dvejus metus dirbu su neįgaliais asmenimis, tiek turinčiais fizinę, tiek psichinę negalią. Taip pat dirbu su vaikais turinčiais raidos, elgsenos sutrikimų. Mano veikloje socialinis aspektas labai svarbus. Bendradaurbiaujame su keleta įstaigų, kurios dirba su neįgaliaisiais: tiek suaugusiais, tiek vaikais. Dailės terapijos proceso metu išgyvename įvairiausius jausmus, bet įvykus vidiniam lūžiui žmogaus gyvenime atsiranda pokytis, patikėjimas savimi, savęs pamilimas, suvokimas, koks jis yra nuostabus, unikalus, nepaisant to, kokia yra jo negalia. Tai padovanoja man džiaugsmą, kurį išgyvenu su kiekvienu, didžiausias paskatinimas yra žmogaus šypsena, jo sąmoningas prabudimas. Būtent darbui su neįgaliais asmenimis paskyriau savo magistrinį darbą.

Esu dėkinga likimui, kuris man padėjo surasti savo širdies darbą, tą sritį, kuria tikiu visa savimi.