Beviltiška romantika

Literatais romantikais XIX a. pr. pavadinti tie, kuriems nebepatiko rašyti taip, kaip rašė „klasikai“. Pats žodis, kadaise lotynų kalboje tiesiog reiškęs kažką romėniško, vėliau įgavo prasmę, susijusią su nuotykiais, didvyriais, tada atsirado ir meilės nuotykių aspektas.

Guru Guru nebuvo nei didvyris, nei meilės nuotykių žinovas, vadinasi, tai, ką jis vadino romantika, greičiau buvo arti to, ką japonai įvardijo kaip „žavų daiktų liūdesį“, „jautrumą efemeriškumui“, „empatiją pasauliui“ (kažin ar tai tikslus vertinys), arba mono no aware (物の哀れ). 

Tas visa ko laikinumo liūdesys, persipynęs su džiaugsmu, vertė, anot Tom Waits, Guru Guru clap your hands, klausyti Faust, o gal tiesiog šokti pavasario saulei tvieskiant. Paprasta ir tikra. Ir liūdna. Ir meilė.

敷島の 大和心を 人とはヾ 朝日に匂う 山さくら花

Shikishima no

Yamato-gokoro wo

Hito-towaba,

Asahi ni niō

Yamazakura bana.

Motoori Norinaga (本居 宣長)

Pereiliavimas (jokiu būdu ne vertimas) būtų maždaug toks: „Jei kas nors paklaustų jūsų, kas yra tikro japono širdyje, parodykite laukinės vyšnios žiedą ryto saulėje.“ Guru Guru draugas, išminčius išvertė taip: „Vandenyne paskleistų Yamato salų širdį jei žmogus paimtų, ryte kvepiantys kalno vyšnių žiedai.“

Saulei šviečiant, toli-arti, liūdint romantiškai, nes visi mirsim