Kai dėl blogo oro žlunga verslas, storose buhalterinėse knygose slepiasi finansiniai lavonai ir atgailauja tik nugėrę pusę butelio viskio. Girtas, svyruojantis pamaldumas nuo asfalto renka centus. Visiems turi būti sumokėta, bet už sunkų darbą atlyginama tik lietumi, kuris nuo asfalto nuplauna ašaras ir į kanalizacijos šulinius melodingai suteka aukšti ir kilnūs gyvenimo tikslai.
Svajonių griuvėsius bombarduoja metaliniai troleibusai. Jie veža smulkius driežus, nesugebėjusius išaugti iki krokodilo, bent jau iki ožio dydžio.
Ragai. Visiems ir niekam. Suspenduota tyla. Apkurto nevilties riksmu pralaužtas akordeonas. Gatvėje verkia diskvalifikuotas maestro – tik šiukšlių konteineriai ir dangorėžiai moka pasirūpinti savimi.
Vilnius, 2015 m.