Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 31. Anatolijus Lomonosovas (video)

Interviu-anketa (gal kiek primena tardymą, bet taip reikia):

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Anatolijus Lomonosovas. 1954 m., Chersonas, Ukraina.

Kaip susipažinote su muzika?

Baigiau muzikos mokyklą (fortepijono specialybė).

Kokios pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti?

Pradėjau groti dar mokykloje šokio vakarėliuose (gitara, klavišiniai).

Groju sitaru nuo 1982 m. Pastovių kolektyvų nėra. Be to, sukūriau koncepciją „Svara“. Tai yra kolektyvas, kuris egzistuoja DABAR: sitaras-tabla-tampura.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Visa mano muzika: www.ustadji.net.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Indijoje, Lenkijoje, Latvijoje.

Ką kuriate dabar?

Indijos klasikinę ragą (kaip ir visada), konkrečiau: Vladimirui Tarasovui muzikinės kompozicijos pradžią.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Muzika, kinas, literatūra ir, aišku, gyvas gyvenimas.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Ustad Imrat Khan, Ustad Shahid Parvez Khan, Niladri Kumar. [Visi šie muzikantai gimę Indijoje. –M.P.]

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“? 

Sunku pasakyti, ar kiekvienas muzikantas turi savo likimą, man reikia tikrai daug dirbti.

Visa kita, ko nepaklausiau – tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

1984 m. teko groti Taline ant dirbtinio ledo: tai buvo olimpinis sporto kompleksas. Kažkodėl galvojau, kad dirbtinis ledas šaltas – visai NE. Gerai, kad tame festivalyje dalyvavo moldovai (turėjo daug vyno).

Faktai (pagal http://www.ustadji.net/UstadJi%20for%20A.L/Svara/Svara-ind.htm):

Anatolijus Lomonosovas yra pirmasis, pradėjęs groti sitaru Šiaurės Indijos klasikinę muziką Lietuvoje. 1984 m. įkūrė ansamblį „Svara“. Nuo 1987 m. tapo Etawa Gharana (mokyklos) patriarcho Ustad Imrat Khan 11-os sitaristų kartos mokiniu. 1997 m. Ustad Imrat Khan suteikė A. Lomonosovui mokinio vardą – AnatoAli.

SVARA – Šiaurės Indijos klasikinės muzikos ansamblis. Šis kolektyvas pirmas pradėjo groti Lietuvoje klasikine indiškos muzikos tradicija.

1983 m. Anatolijus Lomonosovas – ansamblio solistas, grojantis sitaru, pirmą kartą koncertavo kartu su Rygos klasikinės indiškos muzikos ansambliu Vilniaus Meno darbuotojų rūmuose. A. Lomonosovas sukūrė savo ansamblį Vilniuje kartu su R. Kamičaičiu (tabla) ir V. Zaikinu (tampūra), dalyvavo džiazroko ansamblių, vadovaujamų V. Belinovo ir V. Bakradzės, koncertuose, grojo Rygos ir Vilniaus džiazo festivaliuose, Maskvos Tautų draugystės rūmuose, Maskvos konservatorijoje.

1984 m. Pirmas oficialus solinis koncertas lapkritį Vilniaus Kompizitorių sąjungos namuose. Ansamblis tampa Lietuvos-Indijos draugystės draugijos nariu, todėl nuo 1985 m. gali koncertuoti nuo Vilniaus Grąžtų gamyklos - draugijos narės.

1986 m. Anatolijus Lomonosovas – muzikos autorius ar atlikėjas Vilniaus Jaunimo teatro spektakliuose, organizuoja koncertus su vokalistu iš Dakos Abdula Al Sidiku, grojo Maskvoje, Leningrade, Taline, Rygoje ir t.t. A. Lomonosovas tampa muzikinės komisijos nariu Maskvoje, kuri veikė prie TSRS-Indijos draugijos, lankė užsiėmimus Maskvos konservatorijoje, neeuropinės muzikos katedroje, vadovaujamoje prof. Dž. Michailovo. Birželį grojo Maskvoje koncerte, specialiai organizuotame žymiausiam sitaristui Ravi Šankarui. Ansamblyje pradeda groti tampūra J. Adlytė. A. Lomonosovas ima pamokas pas sitaristę A. Kulkarni (Kartik Kumaro mokinę) Maskvoje.

1987 m. Anatolijus Lomonosovas dirbo Indijos festivalyje TSRS, kuris truko visus metus. Susitinka savo mokytoją Ustad Imrat Khaną,vieną žymiausių pasaulio meistrų (sitaras, surbaharas), Etawah gharana, savo vyresniojo brolio Ustad Vilajat Khano ir dėdės Ustad Vahid Khano mokinys. 3 mėnesių gastrolių metu (21 koncertas) A. Lomonosovas akomponavo jam, įskaitant Čaikovskio ir Kremliaus rūmų sales.

1988-1989 m. dalyvauja Maskvos konservatorijoje tarptautiniame muzikos kritikų simpoziume „Indijos klasikinė muzika“; muzikos atlikėjas ir bendraautorius A. Puipos filmui „Bilietas į Tadž Mahalą“. Ansamblyje tabla pradeda groti V. Šapoka. Organizuojami koncertai Lietuvoje su Š. Sen Gupta (tabla) ir katchak stiliaus šokėja S. Ghoš. Muzikos-poezijos spektakliai su Šiaulių teatro aktore E. Leonavičiūte.

1990 m. V. Šapoka išvažiuoja tobulintis į Indiją pas savo mokytoją D.K. Čakraborti. Ansamblis dažnai koncertuoja su Ancupovu (sarodas) iš Rygos.

1991 m. Anatolijus Lomonosovas gauna AL Fondo stipendiją ir apie pusę metų tobulinasi Kalkutoje pas savo mokytoją Ustad Imrat Khaną. Kartu dalyvauja mokytojo ir jo sūnaus soliniuose koncertuose, televizijos programose, pats vienas groja solinius koncertus Gorky Sadan ir Ramakrishna Mission su D. Basak (tabla). Į ansamblį ateina V. Logvinovas (tabla), grojantis iki dabar. Ansamblis koncertuoja Kompozitorių sąjungoje kartu su rygiečiu R. Šankaro mokiniu A.Popovu (sitaras).

1992-1994 m. pradedami pirmi duetai „Jugalbandi“ su sorodistu S. Ancupovu (Amjad Ali Khano mokinys) Rygoje, Reformatų bažnyčioje ir kt.

Vyksta įrašai Rygos radijuje, Lietuvos radijuje ir Lietuvos televizijoje. Dalyvavimas ir muzika režisieriaus A. Maciulevičiaus filme apie Vilių Orvydą „Akmenoris“. Akustinės muzikos festivalis Kaune „Naktinės spalvos“.

1995 m. Išleista pirma audiokasetė „Indijos muzikoje“ (A&E). Koncertai Rygoje su S. Ancupovu ir V. Muktupāvels Reformatų bažnyčioje ir Vagnero salėje.

MasterKlas Rygos konservatorijoje su vienu geriausiu Indijos muzikantų Fazal Qareshi (tabla).

1996 m. Išleidžiama antra audiokasetė „Svara – spindinti savaime/Indijos muzikoje 2“ (BMK). Čia pirmą kartą įrašyta, kartu su klasikinėmis ragomis ir kompozicija, apjungianti lietuvišką folklorą su indiška klasika. Dž. Michailovo atminimui skirti koncertai Kaune ir Vilniuje su S. Ancupovu (Ryga). Ansamblyje pradeda groti E. Velička (smuikas). Tarptautinis folk festivalis „Griežynė'96“ Vilniuje. Paranormalios muzikos festivalis „Sumirimas“ Kaune.

1997 m. Anatolijus Lomonosovas gauna antrą AL Fondo stipendiją ir asmeninį Svami Lokešvarananda (Filosofijos institutas Kalkutoje) kvietimą pasitobulinti pas savo mokytoją Ustad Imrat Khaną. Dalyvavo 12-oje mokytojo koncertų ir TV laidose su tokiais meistrais kaip Anindo Chatterjee ir Kumar Bose (tabla), įvyko solinis koncertas su Shri Rudra Narayan Kalyani (tabla). Įrašai į Latvijos radijo fondą, LTV. Bendras koncertas Rygoje ir Vilniuje su šokėju Arnis Selindž. Orasmenų sintezės festivalis-97 (Šiauliai). Įrašyta programa „Ta'lim“ su folkloristu, kantristu Algirdu Klova. Grupė pakviesta bendradarbiauti su įrašų firma „Surija Sound“ (Lenkija-Italija). Liepos pabaigoje „Svara“ dalyvavo tarptautiniame folk festivalyje Krotoszyn-97 (Lenkija).

1998 m. Išleista trečia „Indijos muzikoje“ serijos kasetė – „Ta'lim“, kurioje grupei talkino žinomas folkloristas Eirimas Velička. 1998 pabaigoje A. Lomonosovas kartu su Vytauto Labučio trio paruošė originalią Indijos muzikos ir modalinio džiazo sintezės programą.

1999 m. Tarptautiniame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis '99“ A. Lomonosovas pristatė projektą su Arkadijumi Gotesmanu (mušamieji) ir šokėju Arniu Silinčiu iš Latvijos. „Svara“ koncertavo Azijos ir Ramiojo vandenyno tautų muziejuje Varšuvoje (Lenkija), Anatolijus Lomonosovas grojo duetu su vienu žymiausių pasaulyje tabla muzikantų Anindo Chaterjee Rygos filharmonijos salėje. „Svara“ koncertavo drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Kauno ir Vilniaus filharmonijose.

2001 m. Anatolijus Lomonosovas ir Arkadijus Gotesmanas grojo prestižiniame Sergejaus Kuriochino atminimo festivalyje SKIF-5 Sankt Peterburge. Gegužės 14-19 „Svara“ dalyvavo Tartu Vanamusika (senosios muzikos) festivalyje, kur atliko dvi programas – su E.Velička (smuikas, kanklės, vokalas) ir A. Triumpel (tabla) iš Rygos bei su Vasi Ahmed Khan (tabla) iš Indijos. Be to, Anatolijus Lomonosovas pritarė tampuru Indijos meistrams Mustafa Raza (vichitra vina) ir Vasi Ahmed Khan (tabla). 2001 liepos 7 „Svara“grojo kultiniame KurKliošo festivalyje Kurkliuose.

Išleistas pirmas Svaros kompaktinis diskas „Journey To...“ (KuKū Records), pristatantis grupės eksperimentus jungiant tradicinę Indijos muziką su Lietuvos folkloru ir modaliniu džiazu. Albumą padėjo įrašyti geriausi Lietuvos folko ir džiazo muzikantai - Eirimas Velička, Algirdas Klova, Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenko ir Gediminas Laurinavičius.

2003 m. Anatolijus Lomonosovas restauravo ir atliko garso korekcijas dviem albumams – „Vospoi, vospoi, žavoronoček“ (archyviniai Lietuvos sentikių dainų įrašai, leidėjas – Naujosios Vilnios laisvalaikio centras) bei Audriaus Povilaičio ir Veronikos Vitaitės 1969-1976 fortepijoninės muzikos įrašai (leidėjas – „Sutaras“). Straipsnis apie A. Lomonosovą įtrauktas į Lietuvos Muzikos enciklopedijos 2 tomą.

2014 m. birželio 6 d. Vilniuje – festivalis „Azijos šalių dienos“. Koncertas Rotušės aikštėje.

2014 m. rugsėjo 26-28 d. Ryga, sufijų muzikos festivalis.

**

Tai – muzika, prilygstanti maginėms apeigoms, nes ji mus atriboja nuo chaotiško kasdienybės šurmulio, nutraukia praeities-ateities pančius ir moko būti DABARTYJE. O kaip byloja visų šalių ir epochų išminčiai, nėra didesnės palaimos nei ŠIĄ AKIMIRKĄ patirti. Tai – muzika, kurios klausydamasis gali savo sielos akimis regėti kaip iš DIDŽIOSIOS TUŠTUMOS gimsta daiktai ir gyvi pavidalai, spalvos ir garsai... Kaip jie visi, akimirką blykstelėję būtyje, vėl į Tuštumą sugrįžta. Tačiau tik pajutę pasaulio NEPASTOVUMĄ ir savo pačių LAIKINUMĄ pajėgsime iš tikrųjų suvokti neįkainojamą kiekvienos žmogiškojo gyvenimo akimirkos vertę. Tai – muzika, kuri nutrina siauras „ego“ ribas ir išsilaisvinusiai dvasiai leidžia bent pirštų galiukais prisiliesti prie KITOS TIKROVĖS, kurioje daugiau nebėra prieštaravimų tarp balto ir juodo, dienos ir nakties, žemės ir dangaus. Prisiliesti prie VIENINGO ir VIENTISO pasaulio, apie kurį svajojo Rytų ir Vakarų alchemikai.

Muzika gali daugiau nei žodžiai, nei tūkstančiai žodžių, išguldytų į ilgiausius traktatus. Indija ir Lietuva, Lietuva ir Indija – dvi šalys, net žemėlapyje pažymėtos panašiu kontūru ir dainingais sanskrito kalbos aidais. Ar jas jungia neregimas tiltas? O gal Rytai yra Rytai, Vakarai yra Vakarai ir jie niekada nesusisieks? Tačiau sitarui pritaria kanklės, smuikas, žmogaus balsas, tarsi atsklidęs iš plačių, žalių Lietuvos lankų. Garsai persipina, lydosi, susilieja tai, kas indiška ir lietuviška, archaiška ir šiuolaikiška, individualu ir bendražmogiška. Ir bent trumpam mirksniui šios muzikos dermės mus sugrąžina į prarastą DIDĮJĮ LAIKĄ, kai žmonės draugavo su medžiais, gyvuliais, dvasiomis, kai pažino dievų paliktus ŽENKLUS.

Tai – muzika, kuri vėl įžiebia neapsakomą ilgesį, kurį kartais patiriame naktimis, žvelgdami į žvaigždėtą dangų. Tai – muzika, kuri yra tarsi švelnus kvietimas, atsiliepiant šiam ilgesiui. Pakilti ir eiti. Kur? Kiekvienam – savas KELIAS.

Jurga Ivanauskaitė

Svara 1995 m.