Evoliucionavę ar sukurti: Žemę sukūrė gyvybė, o ne atvirkščiai

Žemės planetoje bet kuris gyvas organizmas – tai 20-ies kairiųjų aminorūgščių, sudarančių įvairiausių erdvinių struktūrų ir savybių (funkcijų) baltymus – darinys.

Kairioji aminorūgštis yra dešiniosios veidrodinis atspindys, o dešinioji – kairiosios. Nors kairė ir dešinė rankos mums atrodo visiškai vienodos, tačiau jeigu jas pabandytumėte sukeisti vietomis pamatytumėte, jog dešinė ranka netinka kairėje kūno pusėje, o kairė – dešinėje. Kairioji ir dešinioji aminorūgštis nesusijungs taip, kaip dvi kairiosios. Kituose pasauliuose gyvybė gali būti sudaryta iš dešiniųjų aminorūgščių. Kodėl Žemėje iš kairiųjų? Šiandien į tą klausimą, tikriausiai, niekas neatsakys.

Kaip iš lego kaladėlių surenkami įvairūs daiktai, taip iš tų 20-ies išskirtinių (jų žinoma per šimtą) aminorūgščių surenkami visi gyvi organizmai: žmonės, gyvūnai, augalai, bakterijos, virusai... Valgydami vieni kitus, organizmai gauna tų pačių aminorūgščių, t. y. savo ir savo palikuonių kūno statybai reikalingų medžiagų.

Mums Žemę sukūrė gyvybė

Tarp mokslininkų vyrauja nuomonė, jog mūsų planetoje visa gyvybė prasidėjo nuo vieno paprasto organizmo, atsitiktinai susiformavusio daugiau kaip prieš 3,5 milijardų metų (Iliustruotasis mokslas. 2011. Nr. 11. P.6). Tai reikštų, kad gyva materija atsiranda iš negyvos savaime, o gyvybę Žemėje sukūrė mūsų planetos aplinka.

O iš tikrųjų galėjo būti priešingai. Labai argumentuotai galima teigti, kad tokią planetą, kaip mūsų Žemė, sukūrė gyvybė – jos DNR forma užrašyti nurodymai!! Norintiems apie tai sužinoti plačiau, siūlau skaityti paleontologijos (gr. palaios – senas, ontos – būtybė, logos – mokslas) vadovėlį.

Melsvabakterijų (Cyanophyta) gebėjimas atlikti fotosintezę kadaise redukuojančią Žemės atmosferą pavertė oksiduojančia. Jų išskirtas deguonis Žemėje oksidavo metano dujas, grynuolę geležį, suformavo ozono sluoksnį. Ozono skydas apsaugojo planetą nuo ultrafioletinių Saulės spindulių – taip buvo sudarytos sąlygos daugialąsčiams organizmams.

Daugelis mineralinių žaliavų sankaupų: geležies rūdos (džespilitų, geležies konkrecijų, pirito ir kt.), sieros, salietros, grafito, fosforitų, naftos yra susiję su pirmųjų gyvų organizmų (bakterijų) veikla.

Kaupiantis mirusių organizmų liekanoms susidarė įvairios biologinės uolienos: klintys, kreida, diatomitas, trepelas, durpės, gitija (saprofelis), rusvoji ir akmens anglis, degieji skalūnai... Pvz., klestėjimo metu (karbone) asiūklūnai drauge su lepidodendronais (gr. lepis – žvynas; dendron – medis) sudarė pirmuosius akmens anglies klodus. O papartūnai drauge su pušūnais buvo svarbiausi augalai, lėmę juros periodo akmens anglies sluoksnius. Stromatolitus formuoja melsvabakterijos (Cyanophyta).

Jūrų ir vandenynų dugne karbonatinių skeletų sankaupos suformavo iškilias reljefo formas, vadinamas rifais. Pastarieji gali driektis šimtus kilometrų. Rifai sąlygoja vandens floros ir faunos klestėjimą – tai jūrų ir vandenynų miškai, sudarantys unikalias ekosistemas. Šiandien dėl klimato šilimo ir taršos rifai sparčiai nyksta. To pasekmes galima palyginti su dykumų plitimu sausumoje.

Gyvybė suformavo dirvožemį – prielaidą sėkmingai žmogaus egzistencijai. Žmonija ir žemdirbystė – neatsiejami dalykai. Dirvožemis pilnas gyvų organizmų, jų ekskrementų ir liekanų: žinduolių, augalų, vabzdžių, grybų, pirmuonių, bakterijų...

Net sunku įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Žemė, jeigu joje nebūtų paplitusi gyvybė.