Sinchroniškumo drebulys

Žodžiai tylos nebeaplenkia. Už lango – ne pūgos, ne lietūs, tik kaupiasi metai. Tik Šiaurės pašvaistė. Tik kartais. Ir kartais kartojuosi per daug dažnai. Ritmingai. Mirtingieji laimingi, kad turi galimybę klyst ramiau. Gyvenimas mėgsta teatrą, o žmonės – gyvenimą.

Sinchroniškumas.

Geometrijos mes nesimokėm, geografija moko mus. Supilu žodžius į voką, užklijuoju. Atspėju tavo adresą ir laukiu. Tikybos pamokų nelankiau. Galbūt dėl to temoku tikėtis. Ištroškęs troškimas, – ar beišgysiu. Infekuota ilgesiu esu. Einu lyg pažinočiau visus tolių uostus. Einu lyg jie mane pažinotų. Juk kažkas man sakė, „kol gyvas, tai surasi savo uostą“. O kas neranda aklai, tiesiog neieško. Mano angelas sargas vartoja nikotiną ir velnio neranda. Ir tada žinau, nakty vis tiek kažkas užklys, kuriam į saują tilpsiu. Ir išsineš mane kaip kūno drebulys.