Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 27. „Cultor“ (video)

Apie grupę:

Nariai:

Arnas Kazlauskas, Darius Steckis, Aleksandr Velička.

Gimtasis miestas:

Vilnius.

Aprašymas feisbuko paskyroje (https://www.facebook.com/cultor.music):

Cultor – tai elektroninės muzikos projektas, susikūręs 2012 metais. Didžiausią įtaką grupės muzikos krypčiai turėjo Depeche Mode. Cultor išsiskiria savita elektronine stilistika. Aštresniam muzikos skambesiui romantikos prieskonį suteikia dainų tekstai.

Vaizdo klipų kanalas:

https://www.youtube.com/user/Cultor2013/videos

Nuorodos:

https://soundcloud.com/cultor

https://www.reverbnation.com/cultor

Interviu su CULTOR dainų autoriumi Arnu Kazlausku (2014 11 23):

Kokia grupės pavadinimo kilmė?

Grupės pavadinimas atsirado ne iš karto, o tik po gero pusmečio, prieš pirmąjį mūsų koncertą. Norėjau, kad pavadinimas būtų trumpas ir aiškus. Cultor – tai žodis iš lotynų kalbos, reiškiantis mylėtoją, gerbėją, draugą, garbintoją. Visi grupės nariai yra muzikos mylėtojai, garbintojai, tad šis pavadinimas iš karto visiems patiko.

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Arnas Kazlauskas, 1982, Vilnius.

Susipažinimas su muzika.

Muzika mane supo nuo mažens. Namuose visą laiką sukdavosi plokštelės, kurių klausydavosi tėtis, jis taip pat mane vedžiodavosi į įvairiausius koncertus, kurie vykdavo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Tėtis pats grodavo gitara, draugavo su žinomais muzikantais, tad namie susirinkus kompanijai gyvos muzikos netrūkdavo.

Pirmoji grupė, kuri mane sužavėjo 1993 metais ir vis dar žavi iki šiol, yra Depeche Mode. Pirmą kartą išgirdęs dainą „Personal Jesus“, taip susižavėjau skambesiu, kad nuo tada pradėjau rimtai domėtis muzika, sekti visas naujienas. Vėliau įkūriau oficialų Depeche Mode Fan Club „Satelltes“ (http://satellites.lt, https://www.facebook.com/groups/130941290266350), kurio veiklą su žmona plėtojame iki šiol.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti.

Pirmoji grupė, kurioje pradėjau groti, buvo mokyklos grupė. Būdamas devintoje klasėje, pradėjau groti gitara ir su keliais mokyklos draugais sukūrėme grupę pavadinimu EX, kuri gyvavo keletą metų. Turėjome savo studiją. Greičiau tai rūsys, kuriame buvo sunešta visa turėta ir skolinta aparatūra. Ten susirinkdavome po pamokų muzikuoti. Po mokyklos, prasidėjus studijoms, visi išsiskirstėme ir taip niekada nebesuėjome. Kas sukūrė šeimas, kas pasuko į kitas sritis. Vėliau bandžiau suburti kitą grupę. Įrašėme keletą įrašų (vienas jų net buvo patekęs į radijo stotis), tačiau judėti į priekį pritrūko ryžto ir noro. Praėjo nemažai metų, kol vėl ryžausi grįžti prie muzikos kūrimo.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Kol kas nesame išleidę albumo, tačiau mūsų dainas galima išgirsti kai kuriose lietuviškose radijo stotyse, taip pat Youtube.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Pradėjome grupės veiklą grodami Depeche Mode koverius, su šia programa koncertuodavome įvairiuose Lietuvos miestuose. Visai neseniai, prieš mažiau nei metus, pradėjome pasirodymus su sava programa. Kaip ir daugumai, pirmieji pasirodymai vyko nedideliuose muzikiniuose klubuose. Džiaugėmės, kai buvome pakviesti į LOFTAS FEST ’14  ir turėjome garbės apšildyti LEMON JOY (dvidešimtmečio koncertai Forum Palace Vilniuje ir Combo klube Kaune).

Ką kuriate dabar?

Šiuo metu dirbame su savo kūrybos dainomis, įrašinėjame debiutinį albumą. Norime išlaikyti savitą (electro pop, synthpop) skambesį, kuris mums yra mieliausias. Turime daug dirbti ties bendra atmosfera ir įvaizdžiu scenoje - tai mūsų vienas iš svarbiausių tikslų šiandien. Mūsų vokalistas gyvena Klaipėdoje, tad darbas dažnai stringa, tampa komplikuotas. Tikime, kad laikas sudėlios viską į savas vietas.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Visi grupės nariai yra neabejingi elektroninei muzikai. Didelę įtaką kūrybai turėjo tokios grupės kaip Depeche Mode, Recoil, Erasure, Camouflage, Front 242, And One.

Anksčiau Lietuvoje buvo sudėtinga įsigyti norimą sintezatorių, nebuvo technologinių galimybių kurti tokią muziką. Dabar galimybės neribotos, tad išskirtinumą pasiekti nėra taip sudėtinga. Lietuvoje elektroninė muzika darosi kokybiška ir įdomi.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Iš lietuvių labiausiai vertinu Igorio Kofo ir Andriaus Mamontovo kūrybą ir jų asmenybes. Iš užsienio – kompozitorių ir charizmatišką atlikėją Martin Lee Gore. Jo dainos patinka įvairiausio amžiaus ir skirtingų stilių gerbėjams. Metai bėga, o šis kūrėjas išlaiko ryšį su klausytoju. Jo muzikai nepavaldūs laikotarpiai ir jų tendencijų, madų kaita.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Garso ir vaizdo menas tampa vis populiaresnis. Manau, kad tai lemia didėjantis naujovių ir išskirtinumo poreikis. Lietuvoje užaugo nepriklausomybės menininkų karta. Jie drąsūs, netradiciniai, laivai mąstantys. Kartais iš tiesų liūdna, kai vyresnioji karta, politikai ir perdėtai baimingos mamytės, puola menininkus dėl neva kažkam žalą darančių sprendimų. Visuomenėje dar gaji cenzūra ir pasipriešinimams kitokios krypties, „per drąsiam“ menui.

Dingus konservatyvumui, eksperimentiniai bandymai ėmė išaugti į projektus, festivalius, grupes. Tokios parodos kaip Insanitus kasmet plečiasi, sutraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Sakoma, klasika – nemirtinga, tačiau technologijų tobulėjimas daro akivaizdžias permainas ir teatre. Sunku nepastebėti, kad spektakliuose atsiranda daugiau šiuolaikinio garso ir vaizdo sprendimų, instaliacijų. Koncertuose ar DJ'ų pasirodymuose jau seniai nebeapsieinama be vizualikos. Gražūs norai ir jų įgyvendinimas kainuoja daug. Retas Lietuvos atlikėjas gali skirti papildomų lėšų tuo užsiimantiems menininkams, reikiamai įrangai. Dauguma užsienio grupių skiria be galo daug dėmesio savo gyvo garso pasirodymų sinchronui su vizualiniais sprendimais. Jie dirba su tokiais menininkais kaip Anton Corbijn. Pasauliniame lygmenyje muzika, vaizdas sulipo į bendrą kontekstą ir tapo neatsiejami.

Eksperimentinė muzika Lietuvoje taip pat turi savo klausytoją. Naujų įdomių projektų gausu, pasirinkimas didelis, tad tenkanti auditorijos dalis nėra tokia didelė, kaip norėtųsi. Tam didelės įtakos radijo stotys, televizija, kurios bruka tuos pačius, komercinius ir vienodus atlikėjus. Pateikiamas pigiai pagaminamas, skanus, bet sykiu išliekamosios vertės neturintis produktas. Tikiu, kad tokių projektų kaip Opus ore, Loftas ir LRT televizijos jaunų grupių konkursai tik daugės. 

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Tekstus ir muziką Cultor kuriu aš. Įkvėpimas mane aplanko spontaniškai. Pasitaiko, kad net leidžiant laiką draugų būryje, mintyse pradeda suktis melodija ir „iškeliauju“ kažkur... Galbūt todėl kai kuriems atrodau keistas. Muzika yra tapusi mano gyvenimo dalimi. Tai suteikia pilnatvės, pasitenkinimo jausmą.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Kūryba nėra darbas, manau, kad tai yra savirealizacija. Svarbi idėja, kuri ateina iš vidaus. Tam reikia talento, o talentui augti ir tobulėti reikalingas darbas.

Visa kita, ko nepaklausiau - tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Pirmoji daina, pavadinimu „Lietus“, kurią įrašėme dar mokykloje ir išplatinome vėliau, tapo grojamu radijo stoties Lietus FM hitu. Gaila, kad šiuo metu ši lietuviškos muzikos radijo stotis mūsų kūrinių negroja. Galvojame, gal dainą apie lietų reikėtų atgaivinti, ir tai padėtų mums sugrįžti į šios stoties eterį :)