Referentas it vaikėzas slidinėjo lakuotu parketo paviršiumi. Odiniai batais čiuožė it pačiūžos. Bet (ne)kaltos išdaigos pasibaidė žiauriu smūgiu į stalo kraštą. Iš prakirstos kaktos plūdo kraujas ir visos kvailystės, kurių daug pritvinko galvoje, kasdien bendraujant su „nuprotėjusiais“ menininkais.
Galigantas sukando dantis – jokio riksmo, jokio skandalo, pakaks nesąmonių. Dar visai neseniai jį traukė nauji religiniai judėjimai, ypač klubas „Kušo“ (kirčiuojama gale), ignoruojantis tapybą aliejiniais dažais, draudžiantis šokti tango, rūkyti pigias cigaretes ir gerti nealkoholinį alų.
Pakaks kvailioti! Referentas nutraukė bet kokią kovą prieš poetą Dravenį ir filosofą Guru Guru. Tegul gyvena kvaileliai. Laisvi, nepripažinti, pamiršti... Galigantas užklijavo žaizdą steriliu, medicininiu pleistru, užsimaukšlino skrybėlę ir išėjo namo. Negrįžtamai pasveikti.
Vilnius, 2014 m.