Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 22. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ (video)

Interviu (2014 11 19):

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Grupės veikla prasidėjo dar 2006-aisiais. Tai buvo linksmos bardiškos dainos su smagiais pavaidinimais. 2012 metais iš senosios grupės sudėties liko tik Juozas ir Martynas – grupė atgimė nauja sudėtimi ir nauju repertuaru. Dainų temos tapo labiau socialinėmis, pasirodymai energetiškai stipresniais.

Susipažinimas su muzika.

Kiekvienas grupės narys labai skirtingai – kažkam teko zulinti natas „muzikalkėje“, o kai kam užteko ir vakarų prie laužo.

Kokiose grupėse grojote anksčiau?

Daugelis narių iki AKD grojo keliose kitose grupėse. Pasiekimai skirtingi. Pvz., Juozo ir Karolio grupė „Gentle Breeze“ repetavo repetavo, o tesugrojo vieną koncertą. O va bosistas Bulkinas su grupe „Mister Bulkin“ Rusijoje netgi grojo Boriso Jelcino rinkiminės kampanijos koncertuose. Vot tak!

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Bandėme bendradarbiauti su  „Happy Street Records“, bet labai nusivylėme – savo įsipareigojimų jie neįvykdė. Pažįstame dar bent dvi grupes, kurios taip pat buvo apgautos. Šiuo metu vis dar įrašinėjame – tobuliname – geriname – pildome – brandiname – rutuliojame – glostome  savo pirmąjį albumą. Dar šiemet turėtų išsiristi.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Apskritai, svarbiausia, kad menas būtų ĮDOMUS. Ir, be abejo, vertinam gyvą muziką. Pvz., spektaklio metu skambantis įrašas niekada neatstos gyvo aktorių ar orkestro muzikavimo.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Įdomiausias koncertas, matyt, buvo neatmenamais ir gūdžiais 2009-aisiais pasieniečių sąskrydyje. Tąkart grojome lauke ant nedidelės pakylos. Per patį koncerto vidurį žmonės taip įsišoko, kad netikėtai vienas labai labai linksmas pasienietis įlėkė į sceną ir nušlavė mus su visais mikrofonais. Koncertas baigėsi tuo, kad viena moteriškė, supratusi, jog koncertas baigiasi, o ji dar neiššoko savo gražiausių šokių, pasielgė visiškai netikėtai ir moteriškai, – nuėjo prie elektros generatoriaus ir tiesiog jį išjungė. Visi liko naktį tamsoje. Pamename, kad žmogus, kuris buvo atsakingas už garsą, labai garsiai keikėsi..

Kur grojate, ką kuriate dabar?

Koncertų vietos smarkiai prasiplėtė: nuo gausesnių draugų susibūrimų ir privačių asmeninių švenčių iki teminių vakarėlių baruose, viešų koncertų sostinėje ir didžiuosiuose šalies miestuose. Koncertų lygių neskirstome. Visur atiduodame savęs tiek pat, o ar koncertas pavykęs, priklauso nuo to, kiek mus pajautė, kiek iš mūsų pasiėmė publika.

Scenoje kuriame dainų spektaklį, „tvarkingą chaosą“. Šiais laikais daugelis Lietuvoje pramoginę muziką suvokia arba kaip improvizacijų šou, arba kaip “daug garso ir šviesų”. Mes stengiamės visą garsą ir šviesą išspinduliuoti tiesiog iš savęs, išjudinti publiką, apkrėsti ją ta pačia nuotaika, kuri verčia ir mus šėlti scenoje. 

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Mus lygina su „Antimi“, „Gogol Bordello“, „The Tiger Lillies“, „Manu Chao“, klezmer muzika, Roby Lakatos... Nemeluosime – šių grupių ir stilių įtaką tikrai jaučiame. O mintys tekstams visada yra aplink mus – tai naujienos, žmonių bendravimas, aktualijos...

Visa kita, ko nepaklausiau – tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Kiekviena repeticija, kiekvienas koncertas mums pakankamai linksmas/liūdnas/įdomus – per kelias valandas spėjam ir susipykti ir susitaikyti, ir pasidžiaugti, ir paliūdėti. Matyt, kitaip mes negalim.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruoti – (kino, teatro) aktoriai, muzikantai (galima sakyti, bardai?), „keistuoliai“, ...?

Sunku pasakyti. „Keistuolių“ etiketės sau prisiskirti negalėtume. Mums atrodo, kad mes visiškai „normalūs“, o aplinkui – labai daug keistuolių. Apie tokius ir stengiamės dainuoti. Apskritai, visas pasaulis atrodo keistas – vos tik pradedi apčiuopti kažkokias sistemingas taisykles, kažkas jas ima ir sugriauna.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Pastaruoju metu šis posakis skamba labai dažnai, tik kartais šiek tiek skiriasi proporcijos. Taip, Mieželaitis iš dalies teisus, – be norago nebus ir pyrago Reikia daug dirbti ir nebijoti suklysti.

https://www.youtube.com/channel/UCGiXd_9WQEWSfdCYxM66Tbw/about

https://www.facebook.com/pages/Antikvariniai-Ka%C5%A1pirovskio-dantys/221633238894?sk=timeline

Nuotraukų autorius Šarūnas Jonkus / Jonkus photography