Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 19. „No Real Pioneers“ (video)

Grupės nariai:

Gabrielius Baranauskas – gitara, vokalas;

Karolis Juškauskas – bosinė gitara;

Lukas Jankauskas – būgnai.

Grupė įkurta 2011 m. sausį Alytuje. Pirmojo „Demo“ įrašas darytas ir miksuotas Kipro XI20. Masteringas – Tomo Verbaičio, viršelio fotografijos autorė – Kristina Valavičiūtė.

https://norealpioneers.bandcamp.com/

https://www.facebook.com/NoRealPioneers

Interviu (2014 11 10):

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Lukas Jankauskas, 1994, Vilnius.

Gabrielius Baranauskas, 1989, Alytus.

Karolis Juškauskas, 1995, Alytus.

Susipažinimo su muzika aplinkybės.

Lukas: Su specifine muzika susipažinau mokyklos laikais, bet ne mokykloje. Ir ne todėl, jog mokiausi Naujininkuose, kur alternatyvi scena neva buvo netoleruojama. Tiesiog nebuvo žmonių, kurie tuo domėtųsi.

Esminį lūžį savo muzikos pažinimo istorijoje įvardyčiau 2007-uosius metus, Santariškių ligoninėje. Į gretimą palatą atsikraustė jaunuolis, kuris man papasakojo apie lietuvių hardcore grupę pavadinimu „Invazija“. Taip susipažinau ir su likusia Lietuvos underground muzikos dalimi.

Gabrielius: Mano pažintis su muzika buvo gana ankstyva, turint omenyje ne grojimą. Vienas pirmųjų koncertų, kurį atsimenu, vyko Palangoje. Su tėvais, kaip įprasta, atostogavom vasarą, ir jie mane nusivedė į „Airijos“ koncertą. Grupės lyderis Darius Mileris tuo metu Alytuje buvo mūsų kaimynas. Tada man buvo apie 5–6 metai. Vėliau tėvai nupirko sintezatorių, bet groti neišmokau.

Tuomet lūžis muzikoje buvo pradėjus tyrinėt kasetes, plokšteles, sukauptus mano tėtės. Laikotarpis, kai atradau „The Doors“, „Led Zeppelin“, „Metallica“ ir kitą klasiką. Man tuo metu buvo apie 12 metų. Praėjus nedaug laiko, galiausiai pirmą kartą paėmiau gitarą į rankas.

Paskutinis ir pagrindinis lūžis, padaręs įtaką mano grojamai ir klausomai muzikai, buvo man būnant 15–16 metų. Tada ir atradau hardcore, screamo, emo muziką bei punk, DIY kultūrą.

Karolis: Savos muzikos ieškot ir klausyt pradėjau dar kieme lakstydamas. Per televizorių kartą išgirdau Blur „Song 2“, kitą kartą Nirvana „Smells Like Teen Spirit“, pradėjau ieškot kažko panašaus. Taip susidėjo pirmoji mėgstamų grupių bazė. Vėliau pastebėjau, jog tevai irgi klauso geros muzikos, taip sužinojau apie „Led Zeppelin“, „Pink Floyd“, „Deep Purple“, „Uriah Heep“ ir t.t.

Kiek vėliau to meto geriausia ir neatskiriama draugė parodė pogrindžio grupes, pasiūlė apsilankyt koncertuose, ir taip po truputį susipažinau su pogrindžio scena.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti.

Gabrielius: Pirma mano grupė vadinosi „Grass On The Floor“ (2006-2008). Buvau vienas iš įkūrėjų ir dar pavadinimo autorius. Pradžia buvo visiškai DIY. Iš vieno draugo pasiskolinę būgnus, juos tysėm pėsčiomis per visą miestą. Vienam lėkščių stovui naudojom šaką ir pan. Neturėjom aparatūros, bet bent instrumentus po truputį susišaudėm. Tai buvo gera mokykla, kai visi mokosi vieni iš kitų. Negrojom labai gerai, bet tuo metu Alytuj geriau ar įdomiau grojančių beveik ir nebūdavo.

Vėliau įkūriau grupę „Lengvai Daužti“ (2009-2011). Tai turėjo būti tik vasaros projektas ir mūsų tikslas buvo tik vienas vienintelis koncertas. Gavosi daug daugiau.

Dar groju su „Red Water“ nuo ~ 2012 m.

Lukas: Formaliai groti pradėjau tuomet, kai instrumento dar neturėjau. Paprasčiausiai sužinojau, jog mano mokykloje mokosi keli muzikantai. Nutariau su jais susipažinti ir galbūt net kartu įkurti grupę. Taigi, po pokalbio bei teigiamo atsakymo, sekančią dieną įsigyjau būgnus. Mėginome groti roką, tačiau, tikriausiai kaip ir daugeliui jaunų grupių nutinka, iš didelės nežinios nepavyko padaryti nieko kokybiško. Vėliau ilgą laiką praktikavausi vienas.

Trumpai grojau grupėje „Titruose“. Kiek pamenu, tai buvo 2010 metai.

Dabar groju su grupe „Transactions“ (https://transactions.bandcamp.com).

Karolis: Pirmoji grupė, su kuria man teko koncertuoti – „Lengvai Daužti“ (2009-2011). Nors jau prieš tai kurį laiką grojau bosu, toje grupėje grojau gitara. Labai norėjau groti grupėje, ir man jie pasiūlė prisijungti prie jų.  Pakeičiau jų pirmąjį gitaristą ir po to smagiai repetavom, koncertavom, leidom laiką. Atsimenu, kad pradžioje buvo sunku, nes neturėjau elektrinės gitaros, tad tekdavo skolintis iš draugų.

Su savo pačia pirmąja grupe man koncertuoti neteko. Jei gerai pamenu, rimto pavadinimo net neturėjom. Šis rūsio projekčiukas vyko (spėju) 2008-2010 m. Su keletu draugų iš to paties mikrorajono grodavom įvairius „Arctic Monkeys“, „Babyshambles“ ir panašių grupių koverius pasislėpę rūsy, tai ir buvo mano bosisto „karjeros“ pradžia.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Turime išleidę tik internetinį DEMO įrašą bandcamp puslapyje (https://norealpioneers.bandcamp.com), tačiau šių metų vasarą „YMIR Audio“ (www.facebook.com/ymiraudio) studijoje įrašėme savo kūrinį „Not The Day To Fall“. Kol kas jį galima rasti tik Youtube.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose grojote?

2014 m. spalio 25 d. grojome su danais „Get Your Gun“ muzikiniame teatre „New York“. Kol kas tai yra didžiausias, žymiausias mūsų koncertas.

Kur grojate, ką kuriate dabar?

Spalio mėnuo mums buvo pakankamai įtemptas, tad po jo nusprendėm truputį pailsėti nuo koncertų ir užsidaryti studijoje grojant, repetuojant, kuriant.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Gabrielius: Įtaką muzikai ir man pačiam daro visa aplinka. Nuo gamtos iki apleistų gamyklų (irgi savotiška šių laikų „gamta“).

Taip pat žmonės, nes dažniausiai dėl jų mes jaučiamės liūdni, laimingi ar pikti. Vidinė savijauta ir atsiskleidžia muzikoje.

Didelę įtaką daro ir laisvė (plačiąja prasme), kurią jaučiu keliaudamas. Jausmas, kai nežinai, kur esi, nežinai, kur būsi rytoj, tuomet jautiesi priklausomas tik nuo paties savęs ir gamtos. Laisvės pojūtis.

Muzikoje man didžiausią įtaką daro emo/screamo atstovai: „Funeral Diner“, „Touche Amore“, „Circle Takes The Square“, „Men As Trees“, „Old Gray“.

Lukas: Vienas didžiausių įkvėpimų kurti ir apskritai kažką daryti yra žmonės.

Būčiau sakęs, kad gamta, bet gamta man nieko blogo nepadarė. Juokauju.

Įkvepia ir gimtasis Vilnius, ir meilė, ir ta pati gamta. Ir, žinoma, gera muzika.

Kol kas artimiausi žanrai mano širdžiai yra post/black/rock/metal.

Karolis: Gyvenime man didžiausią įtaką kūrybai daro mano paties nuotaika, rutina ir to meto aktualijos mano gyvenime. Vieną dieną galva būna pilna idėjų, kitą - tuščia kaip kibiras. Vieną dieną groju su užsidegimu, kitą dieną į repeticiją ateinu iš reikalo. Bet kartais net ir tie emociniai nuosmukiai padeda kilti labai geroms idėjoms.

Iš muzikos grupių jokių išskirt negalėčiau, nes daugiau ar mažiau jos nuolat keičiasi, ir kai pradėjus No Real Pioneers veiklą man įkvėpimą teikdavo „American Football“, CSTVT ar kokie „Tera Melos“, tai paskutiniu metu daug įtakos daro tokios grupės, kaip „Tesa“, „Reka“, „Deafheaven“ ir t.t.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Gabrielius: Iš vietinių, Lietuvos, tai turbūt labiausiai mėgstami ir klausomi yra 5 minutes after, Zimbabwe, SH.

Iš užsienio tai – „Old Gray“, „Funeral Diner“, „Sons Of Saturn“, „Daitro“, „Vestiges“, „The World Is A Beautiful Place & I Am No Longer Afraid To Die“, „With Horses In Her Eyes“.

Lukas: Šiuo metu labiausiai mėgstamos užsienio grupės yra „The Kilimanjaro Darkjazz Ensemble“, „Mono“, „Russian Circles“, „Deafheaven“, „Cult of Luna“, „Amenra“.

Kalbant apie Lietuvos muzikantus bei grupes, būtinai norėčiau paminėti tokias grupes, kaip „InSearch“ bei „Rasabasa“.

Taip pat turiu didelių lūkesčių grupės „Au-dessus“ atžvilgiu.

Ir galiausiai, Lietuvoje, bet nelietuviai – „Harnisk“!

Karolis: Vietinės grupės, man palikusios didžiausią įspūdį, būtų: „Los Turbos“, „Monkey Tank“, „Obscure“, „Bora“, „Spengimas“, „Brosided“, taip pat jau Gabrieliaus minėti „5 Minutes After“, „Zimbabwe“... Na, pasirodo, ne taip ir lengva jas visas išvardint.

Užsieniečių irgi yra be galo daug, atrodo, galėčiau vardint ir vardint, tačiau pirmos atėjusios į galvą grupės yra „Touche Amore“, „La Dispute“, „Deafheaven“, „If These Trees Could Talk“ ir „Jairus“.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Kadangi patys esame garso meno / muzikos atstovai, tai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Pastebime, jog Lietuvoje daugėja įvairių eksperimentinių grupių. Galbūt galima teigti, jog tai Vakarų įtaka, bet mes pastebime, jog dauguma Lietuvos garso „laborantų“ eksperimentuoja įkvėpti vietos kultūros tradicijų. Tai mums ir atrodo svarbiausia – išlaikyti autentiškumą.

Visa kita, ko nepaklausiau – tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Vienas nuostabiausių momentų koncertuose yra tada, kai dalinai nutrinama ta riba tarp atlikėjo ir publikos, kai žmonės iš salės pradeda kartu dainuoti, rėkti. Tokie momentai yra nuostabūs ir norisi, kad jų būtų kuo daugiau.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Mes esame trys paprasti žmonės, kurie paėmę instrumentus į rankas transformuojasi į muzikantus. Kartais liūdni, pikti, norintys išsiliet. Kartais susinervinę, dažnai kažko bijantys.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Galbūt ir egzistuoja tas mistinis Pašaukimas, galbūt ir ne. O kas yra menininkas? Kas yra menas? Šie klausimai neturi teisingo atsakymo, taip pat, kaip ir nėra teisingo atsakymo į klausimą, ar egzistuoja menininko Pašaukimas.

Mūsų atveju greičiau: 25% darbas, 25% įgūdžiai, 25% idėja, 25% talentas.