Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 10. VYDMANTAS JURONIS (1946–2012)

Interviu darytas 2011 m. birželio 20 d.

Labiausiai esate žinomas kaip legendinių „Kertukų“ įkūrėjas. Kaip prasidėjo Jūsų kelias į muziką?

Gimiau 1946 m. rugsėjo 2 d. Kaune. Antroje klasėje, kai tėvai nupirko metalofoną, išmokau to meto populiariausius estradinius kūrinius ir pradėjau lipti ant scenos. Vėliau – akordeonas, trimitas, pianinas, kanklės, na, ir gitara.

Ar „Kertukai“ buvo pirmoji Jūsų grupė?

Pirmoji sukurta grupė buvo savo klasėje, nes mokykla neturėjo jokio muzikinio kolektyvo. tai buvo 10 klasėje. Pirma sukurta daina – „Nemune, Nemune“ (1962m.). Antrai dainai apie Monblano kalną tekstą, kažkodėl, parašiau rusiškai.

Kauno Politechnikos instituto estradinis ansamblis (vėliau neoficialiai pasivadinęs „Kertukais“) – 1965–1971m.

Kauno Statybos tresto (vėliau Dirbtinio pluošto kombinato) estradinis orkestre „Oktava“, kurio vadovas: buvo Mindaugas Tamošiūnas, grojau 1966–1968 m.

Kada pasirodė „Kertukų“ įrašai?

„Kertukų“ instrumentinių pjesių įrašai Kauno Radijo studijoje – 1968 m. rugpjūtį, „Kertukų“ dainų įrašai LTV –  1968 m. rugsėjį, dalyvavimas kinofilmo „Kai aš mažas buvau“ muzikos įrašyme – 1968 gruodį, kinofilmo „Ave vita“ muzikos kūrimas ir įrašymas vyko 1969 m.

Tais metais išleisti vinilą buvo praktiškai neįmanoma.

Savo 50-mečio proga 1996 m. išleidau audiokasetę „Kertukai – archyviniai įrašai“.

„Kertukai“ buvo nelyginant lietuviški „The Beatles“. Turbūt daug koncertų surengdavote?

„Kertukai“ buvo tarptautinio „Kauno pavasario – Gintarinės triūbos“ nugalėtojai 1968 ir 1969 m., „Liepājas dzintars „ festivalio 2 vietos laureatai – 1970 m. Koncertai didžiausiose to meto koncertų salėse. Nuo 1968 m. – daugiau kaip 100 koncertų per metus.

1970 m. „Žirmūnų renginyje“ nedalyvavome, nes jo organizatoriai mūsų nekvietė, o ir mūsų koncertinis grafikas tuo metu buvo labai įtemptas. Su „organais“ ir man teko turėti reikalų dėl atliekamos mano kūrybos dainos apie Lietuvą.

„Kertukai” buvo pirmas bigbito (vėliau – roko) muzikos saviveiklinis kolektyvas, kuris, laimėjęs 1968m. tarptautinio muzikos festivalio „Kauno pavasaris“ mažajį „Gintarinės triūbos“ prizą, pagal tuo metu galiojusias taisykles, gavo teisę viešai koncertuoti visose Lietuvos koncertinėse salėse ir sporto arenose ir gauti pelną nuo parduotų bilietų skaičiaus, kas iki tol buvo leidžiama tik profesionaliems valstybinės filharmonijos ir užsienio atlikėjų kolektyvams. Pradėję kaip ir kiti to meto saviveikliniai kolektyvai muzikavimu mokyklų, įmonių, aktų ir šokių salėse „Kertukai“padavė paraišką dalyvauti tuo metu prestižiškiausiame  pabaltijyje festivalyje „Kauno pavasaris“. Praėjo visas KPI, aukštųjų mokyklų, miesto apžiūras ir jas laimėjęs tapo konkuro dalyviu. Tuo metu „Kauno pavasario“ konkurso nuostatose egzistavo tik dvi muzikinių kolektyvų kategorijos: dideli ir maži estradiniai orkestrai. „Kertukai“ varžėsi mažų estradinių orkestrų (kurių sudėtyje turėjo būti po vieną tromboną, saksofoną ir triūbą) kategorijoje. Neturėdami nė vieno pučiamojo jie vistiek  festivalio žiuri buvo pripažinti nugalėtojais. Tai tapo stimulu to, kad jau į 1969 m. „Kauno pavasario“ konkursą dalyvauti vien Kaune paraiškas pateikė per 40 gitarinių bigbito kolektyvų, dėl ko festivalio rengėjai buvo priversti pakoreguoti konkurso nuostatas ir buvo įvesta nauja muzikinio kolektyvo kategorija – vokaliniai instrumentiniai ansambliai. Ir 1969 m. „Kertukai“ vėl tapo nugalėtojais. „Kertukai” savotiškai pralaužė ledus bigbito muzikai sovietmečio Lietuvoje. Beje, ir „Kertukų“ daina „Lopšinė“ laikoma pirmuoju lietuvišku rokenrolu.

Ar buvo kilęs noras atgaivinti „Kertukus“?

Noras atgaivinti „Kertukus“, aišku, buvo, bet keturių iš mūsų jau nebėra, du gyvena užsienyje, likę Lietuvoje – atsisakė.

Kokia Jūsų muzikinė veikla šiuo metu (primenu – kalbama apie 2011 m., kai darytas interviu, – M. P. past.)?

Dalyvauju „Vienišo vilko klubo“ veikloje drauge su Olegu Zacharenkovu ir Šarūnu Mačiuliu. Kuriu ir atlieku savo dainas. Savo dainų turiu per 100. „Kertukų“ laikotarpio dainas atliko ir dar atlieka daugelis. Vėlesnes atlieku tik aš senų bigbito grupių susiėjimuose Kaune, Druskininkuose, Vilniuje, Klaipėdoje ir „Vienišo vilko klubo“ renginiuose.

Kas Jums gyvenime padarė pagrindinę įtaką?

Dabar pagrindinę įtaką (taip pat ir kūrybai) daro ezoterinis požiūris į pasaulį ir jame vykstančius reiškinius.

Patinka viskas. Viskas.

Skaičiau teosofijos, budizmo, agni jogos, daosizmo, kabalos, krikščionybės, satanizmo veikalus. Nelinkęs prisirišti nė prie vienos sistemos. Viduje turi būti sava samprata, nepriklausoma nuo jokios koncepcijos. Tai – mano asmeninis požiūris. 

"Kertukai". Visos fotografijos - Vydmanto Juronio asmeninio archyvo.