Postpasaulis. Meistras

Guru Guru kieme gyveno rudas katinas. Jis buvo zen Meistras, nes nieko netroško, nieko nesiekė ir buvo abejingas visiems civilizacijos laimėjimams. Paskendęs meditacijoje, katinas šildėsi saulutėje. Guru Guru atsargiai prislinko...

- Nebijokite, aš nesikandžioju... – tingiai paragino katinas.

- Ar tikrai?

- KATZ! – galingai sušuko tigras.

Guru Guru apstulbo, bet nieko neatsakė. Katinas palaimingai užsnūdo. Guru Guru suprato, kad Mokytojas jam perdavė garsųjį Kong-an: „Pelė ėda katės maistą, tačiau katės dubenėlis sudužęs.“ Bet kaip išspręsti šį Kong-an? Kaip rasti spontanišką, nelogišką, bet teisingą atsakymą, kuris atveria duris į Nušvitimą. Kaip? Guru Guru nutarė aplankyti Dravenį.

Dravenis tradiciškai gėrė arbatą ir klausėsi muzikos.

- KATZ! – sušuko Guru Guru.

Dravenis krūptelėjo, bet nesutrikęs riktelėjo:

- HO!

Guru Guru nuvertė stalą.

- Tu sudaužei mano mylimą puoduką, - pyktelėjo Dravenis

- Alkana pelė, - pasakė Guru Guru.

Draugai pradėjo juoktis.

- Tu išsprendei garsųjį Kong-an? - nustebo Dravenis.

- Ar tai menas? – smogė Guru Guru.

- Taip, postmodernus...

- Soti pelė, - padrąsino Guru Guru.

Dravenis nuliūdo.

Komentaras:

Dravenis krūptelėjo, riktelėjo, pyktelėjo, nustebo, nuliūdo... Ar tai katharsis? Ar tai satori? Kas Tai? Kaip nirvana yra samsara, taip ir postpasaulis tėra tas pats pasaulis... O virš jų kybo neišvengiama Tuštuma. Tik postpasaulyje Ji manifestuojasi kaip dvasios ubagystė... Tradicijos pasaulyje – kaip šamano giesmė.

Vilnius, 2014 m.