Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 8. Elektrėnų „scenos“ atstovai BASI

Elektrėnų muzikos „scena“ – unikali Lietuvos kultūros mikroerdvė. 1968-aisiais Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse džiazo festivalis „Jaunystė 68“. Kultūros entuziastų dėka jis buvo atgaivintas po 40 metų pertraukos – 2008-aisiais, ir nuo to laiko vasara Elektrėnuose kasmet yra palydima džiazo garsais (https://www.facebook.com/ejazzas, http://ejazz.lt). Taip pat gerai žinomos Elektrėnų grupės „Išjunk Šviesą“, „Jeff“, „Juodas Gintaras“, „Bliuz Minus Plius“, „Trys Grantai“.

„Nauja Lietuvos / Baltijos šalių rokenrolo grupė“ BASI (https://www.facebook.com/Basakojai) gimė 2012 m. vasarą, „pasaulio pabaigos bei kitokių blogų pranašysčių proga, kai Vokalistas, visų PANŲ meistras Karolis Kasperavičius, šalia Elektrėnų kultūros centro nusiavė savo dešinės kojos šlepetę (kroksą, jeigu ką). Pamatę tą jo basą koją, grupės prieteliai Tomas Chveduk (bumbačius bum bum), Edvardas Mikulis (klavišininkas ir šiaip dėl estetinio scenos vaizdo) ir Rokas Arciševskij (gitaros virtuozas, kuris greitai supyksta) nusprendė, kad tokiu epitetu vadinsime savo sambrūzdį. Taigi, gupės stilistika siejasi su nevaržoma laisve, kurioje galima įžvelgti regio, roko(ko?), ypatingai ROKENROLO, džiazo bei pop(so?) motyvų. Kuria savo dainas LIETUVIŠKAI, yra pasiruošę įspirt nuvalkiotai LTPOPSO padangei į užpakaliuką.“

Operatoriaus Eimanto Raulinaičio ir kino aktoriaus Mindaugo Papinigio padedami, BASI sukūrė klipą, kuris galimai spalio viduryje išvys interneto platybes.

Paklausti apie grupės simbolį, BASI atstovai atsakė taip: "Tas logotipas gimė mūsų draugui iš Turino, Italijos. Su juo susipažinome Turkijoje, muzikiniame projekte. Jis yra Iliustratorius. Labai daug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja "Illuminati" klanas, o mes, šaipydamiesi iš to klano, vadinom save Aliuminatais ir labai juokėmės. Taigi, čia toks, sakykime, prikolas ir labai didelės simbolikos MUMS neturi, tiesiog. Bet, jeigu norite kažką rašyti apie šį trikampį, manau, kad, užsiminę apie Illuminati klaną - nepralaimėsite nei jūs, nei mes. :)))))" 

Interviu su trim „basakojais“ iš Elektrėnų (2014 09 28, kalbino Mindaugas Peleckis)

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

K. K. Karolis Kasperavičius. 1993, Vilnius.

T. Ch. Tomas Chveduk. 1990 02 28, Elektrėnai.

E. M. Edvardas Mikulis. 1993 05 13, Elektrėnai.

Susipažinimo su muzika aplinkybės.

K. K.  Su muzika susipažinau mokykloje. Buvau išleistas į muzikos mokyklą, kur susipazinau su muzikos pagrindais. Maždaug 2000-aisiais.

T.  Ch. Susipažinau būdamas, ko gero, mamos įsčiose, tėvai muzikalūs, lanko / lankė chorą, grojo įvairiais instrumentais. Pirmą kartą paėmiau į rankas gitarą gal penkerių metų. Nuo tada, manau, prasidėjo muzikinis kelias, pradėjau eit į muzikos mokyklą.

E. M. Labai seniai. Prisimenu, kodėl pradėjau lankyti muzikos mokyklą, - todėl, kad nereikėdavo miegoti darželį pietų miego. O apskritai nelabai patiko man ten, kol nepradėjau groti grupėje.

Grupės, kuriose teko groti / jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

K. K. Pirma grupė buvo „The Grand“, grojome koverius, ten prasidėjo muzikinis kelias. Tada – „The Cocktails“, ir dabar – BASI.

T. Ch. Pirmoji grupė buvo labai neformali... Grojau pas draugus Abromiškių kaimelyje... Su broliu ir keliais jo draugais. Po truputėlį pradėjau groti būgnais, kas ir nuvedė link mušamųjų gyvenimo. Taigi pirma grupė buvo ABROMIŠKĖNAI, su kuriais darėm KOVERIUS, po to sekė grupė GLAD iš Elektrėnų, ten sukūriau dainą NEIŠEIK PRAŠAU, HEY VARYK. Grojau su „5nizza“ projektu, studijų metais, apie 2011-uosius, tais pačiais metais turėjau galimybę groti su gerai visiems žinomu atlikėju Viliumi (GERAI GERAI), „Orgenroll band“, „Shamanna Bug“. Nuo 2009 patekau į „Kaukių Akademiją“ (https://www.facebook.com/kaukiuakademija, groju iki dabar), o 2012 m. pradėjome grupę BASI.

E. M. Pirmoji grupė – „Grandai“ 2009–2010 m. Labai idomi kompanija buvo. Tada „The Cocktails“ 2010–2012 m., 8 žmonių grupė. BASI – nuo 2012 m.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

K. K. Įrašinėjau dainas tik su grupe BASI. Tai yra penkios dainos, ir labai tikimės, kad tos dainos taps mūsų pirmojo disko hitais.

T. Ch. Šiuo metu su grupe BASI tobulinsime savo turimas dainas ir maketuosim naują, kurią galėsite išgirsti kažkur virtualiai, jei Dievas duos, Gyvai. Buvo keletas komercinių įrašų reklamoms, kuriuose dalyvavau su gerai žinomu ir, mano galva, vienu geriausiu lietuvos klavišinių instrumentų virtuozu Vainiumi Dovydaičiu. Rimčiausiai dalyvavau tik su grupe BASI.

E. M. Tik autoriniuose BASI įrašuose. Grojame dabar Elektrėnuose, bet greit kelsimės į Vilnių.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

K. K. „Granatos live“, Elektrėnų džiazo festivalis ir begalė koncertų Vilniaus baruose.

T. Ch. Grupės BASI karjerą pradėjome 2012 metais festivalyje PILIES AIDAS, kuriame apšildėme grupę ANTIS. Buvo smagu. Taip pat, praeitais 2013 metais, grojome festivalyje GRANATOS LIVE.

E. M. „Pilies aidas“ – pats pirmas koncertas, apšildėm „Antį“, „Granatos Live“, FiDI tūse. Kažkada vyko „Tamsta Garažas“, pasiėmė mus į finalą ir laimėjom žiūrovų ovacijų prizą, ir laimėjom pilna dėžę pinigų, žinoma. mes juos investavome į Barą, ir pasikvietėm mus palaikiusius klausytojus-fanus, ir viską ištaškėm. Stipru buvo.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko. Mėgstamiausi / labiausiai vertinami Lietuvos / užsienio muzikantai / grupės.

K. K. Pirmiausia tai noras išsisakyti. Kurti. Mane labai įkvepia teatras. Knygos ir rokenrolas. Ir moteris, kurią myliu. Labai gerbiu lietuvius Andrių Mamontovą, Marijų Mikutavičių, Stingą. Tuos žmones, kurie tikėjo muzika ir jos ateitimi. Be abejo, rock‘n‘rollo grupes AC/DC, „Metallica“. Šiu laikų muzikoje dažnai pasigendu meilės.

T. Ch. Literatūra, psichologija, žmonės, draugai, Dievo paieškos, meilė, paradoksai, MOTERYS. T. Ch. „Metallica“, „The Rolling Stones“, Selah Sue, „The Temperance Movement“, „Brother and Bones“, Lenny Kravitz ir daug kitų...  Iš lietuvių – Alina Orlova, Jurga, Mantas, SEL, „Bix“.

E. M. „Red Hot Chili Peppers“, „Arctic Monkeys“ (nuo seno). Noras padaryti geriau už kitas grupes. Tapti geriausiais.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – aktorius, muzikantas, „keistuolis“, ...?

K. K. Esu aktorius ir muzikantas. Bet nei bardas, nei kas. Tiesiog darau tai, ką myliu.

T. Ch. Su grupe BASI ir grupės BOHEMINIAIS draugais labai mėgstam apturėt neatsimintinų vakarėlių. Kas  žino – tas žino. Kas nežino – sekite mūsų fb puslapį. Taip pat dažnai, pasitaikius progai, maudomės nuogi ir nesigėdijame savęs per daug. Nuotaikos labiau aktorinės. Mėgstu žodį artistas. Esu artistas. Galiu būt bet kuo, bet dažniausiai nešu save, kaifą. Žmonės tą girdi, mato ir pasiima.

E. M. Nėra tokio.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

K. K. Manau, kad yra talentas, bet be darbo jis nieko vertas. O talentingų žmoniu yra be proto daug.

T. Ch. Gal ir yra. Jeigu žmogui PAŠAUKIMAS patampa viena iš vertybių ir PRASMIŲ gyvent – tuomet taip, svarbu tai sureikšmint iki protingo lygio, kad nenusipezėt. 99 procentai darbo dirba su tuo 1 procentu. Darbas yra kelias link talento – Gralio. Yra daug nuostabių atlikėjų, kurie per didelį darbą susikrauna nepaprastą patirtį, įgūdį ir rodo tai žmonėms, nors, kartais neturi muzikinio jausmo. Pagarba jiems, nes tie žmonės varo šį pasaulį tobulyn.

E. M. Žinoma, turi būti talento ir pašaukimo tam, nes tai iš tikro labai sunkus darbas. Kas nesisidūrė su muzikos kūrimu, tas nesupras.

Ką manote apie garso meną / eksperimentinę muziką / garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

K. K. Manau, kad tai ypač svarbu, nes tai labai diktuoja muzikos kryptį, ypac XXI a. Kaip žinom, teatras ir muzika yra labai arti. Todel labai gerbiu minimalistus Philipą Glassą, Maxą Richterį, Giedrių Puskunigį. Ju muzika ypatinga, paliečia širdį ir leidžia pabėgti vaizduotei. Manau, kad šis menas yra labai svarbus kultūriniam pasauliui.

T. Ch. Visada sakiau, kad MENAS suteikia žmogui GALIMYBĘ. Tokios nuomonės laikausi ir dabar. Kas dėl garso meno Lietuvoje, manau, kad stipriai tobulėjame techniškai darant muziką, kuriant idėjas, teatre, šou biznyje, kitose platybėse. Na, o pasaulyje... Eksperimentinė muzika man – testinumas į originalą / kokybę (techniškai), tačiau eksperimentinė, kaip originalas – ne, nelabai man rišasi. Tikras, gyvas, klausytojui labiausiai prieinamas garsas, jausmas nesutilps į tiesiog garsą. Reik atlikėjo. Atlikėjo širdies. Garsavaizdžio menas... muzika teatre, teatras muzikoje, – atsakysiu abstrakčiai, – šie dalykai man vienas be kito gyventi negali. Vienok, visur slypi garsas. Labiausiai vertinu garso emociją, jausmą, kuris juntamas, girdint ir matant.

E. M. Nuostabus dalykas tas garso menas yra. Kažkur skaičiau: „Jeigu muzika būtų svarbiausia pasaulyje, žmonės iki dabar vaikščiotų BASOM kojom“. O eksperimentinė muzika – blogai, manau, tik nereikia persūdyti, mes patys mėgstam paeksperimentuoti.