Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 5. „Condor Avenue“

Jų ieškoti galima ne tik grojant gyvai, bet ir čia – http://www.condoravenue.com bei https://www.facebook.com/CondorAvenueBand.

Grupės nariai:

Julius Ramanauskas, gim. 1989 m. Vilnius (gitara, klavišai);

Adomas Krikštaponis, gim. 1989 m., Vilnius (bosas);

Dominykas-Antanas Noreika, gim. 1993 m., Telšiai (būgnai);

Tadas Lukoševičius, gim. 1989 m., Panevėžys (vokalas, gitara).

Kada susipažinote su muzika?

Julius. Nuliniais metais. Tėvas – muzikantas, tai prie instrumentų prisiliečiau anksčiau nei išmokau vaikščiot.

Adomas. Apie 2000 m., muzikinėje klasė vidurinėje mokykloje, mokiausi groti fleita.

Dominykas-Antanas. Pirmasis susipažinimas su muzika įvyko gal 5–6 metų, kai kartu su tėčiu klausydavau „The Beatles“, „Led Zeppelin“, „The Rolling Stones“, „Queen“ plokštelių. Nuo to laiko mano muzikos skonis ir supratimas vystėsi tokio stiliaus kryptimi.

Tadas. Kokių 7 metų išmokau groti paprastą melodiją su sintezatoriumi. Dar dabar ją atsimenu, tik vis dar nežinau, iš kur ta melodija.

Pirmosios jūsų pačių grupės?

J. Buvo keletas, bet nė viena ilgai neišsilaikė. O kūriniai darbiniais pavadinimais mėtosi kažkur kompiutery… Nereikšmingos grupės, nereikšmingas mano indėlis į tada sukurtą turinį. Pirmoji grupė buvo 8 klasėje, su klasiokais sutarus, kas kuo gros per mokyklines šventes. Daugiausia tai būdavo jaminimas, grojęs savo malonumui draugų kompanijoj.

D-An. Pirmoji mano grupė buvo Telšiuose, kai buvau 7 klasėj. Visi buvom iš vienos mokyklos. Vadinomės „Confused“. Net televizoriuj buvom. Turėjom porą savų dainų, tačiau daugiausia buvo koveriai. Grojom 2006–2009 m.

T. Pirmas oficialus kūrinys buvo muzikos mokytojos prašymu sukurta daina Mokytojų dienai. Grupių, kuriose grojau, neatsimenu nei kiekio, nei pavadinimų, tačiau buvo nemažai. Nuo 2013 m. – „Condor Avenue“.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

J. Diskografijų 0. O įrašai, tai – ką dabar turim su „Condor Avenue“.

D-An. Yra viena daina, įrašyta su „Confused“, kuri kažkur dabar mėtosi interneto platybėse. Tačiau nekaip sekasi man ją rasti.

Atrodo, radau.

https://www.youtube.com/watch?v=IuWsZTX93uo

Confused - Nenoriu Daryt (2009).

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

J. Su „Condor Avenue“ tai, matyt, „Vilnius Music Week“. O iš senesniau, tai Dainų šventės su mokyklos orkestru.

A. Saulėtosios naktys, „Tamsta“ garažas“, „Aš toks vienas“...

D-An. Rimčiausias kol kas festivalis turbūt buvo „Vilnius Music Week“ su „Condor Avenue“. O toliau, tai turbūt Dainų Šventė su Telšių miesto muzikos mokyklos orkestru. Įdomūs festivaliai buvo „Banditfest“ ir „Aš toks vienas“ Telšiuose.

T. Prieš kokius 5–6 metus per savo gimtadienį grojau labai keistame koncerte amfiteatre Italijoje. Po mano pasirodymo šoko baleto šokėjos, o prieš mane grojo kažkoks popmuzikos atlikėjas su fonograma, o aš grojau su akustine gitara „The Doors“ koverius. Buvo labai psichodeliškas vakaras.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko. Kokius muzikantus labiausiai vertinate?

D-An. Pagrindinės įtakos turbūt turėtų būti šeima, kuri nesikuklino mane stumtelti muzikos linkme. Taip pat mano vienuoliktos klasės lietuvių kalbos mokytoja. Muzikaliai mane formavo daugybė muzikos atlikėjų, grupių ir stilių. Sunku būtų išskirti. Vienareikšmiškai didelę įtaką mano gyvenime daro muzika ir žmonės, supantys aplink. Taip pat cigaretės.

Iš lietuviškų atlikėjų galiu paminėti „Colours of Bubbles“, „Dr. Green“, „Deeper Upper“. Taip pat draugai „Kite Art“, su kuriais kartu grojome porą labai šaunių koncertų. Užsieniečiai tai turbūt „The Beatles“, „Queen“, „Led Zeppelin“, „Arctic Monkeys“, britpopo kultūra su „Oasis“, „Suede“, „Pulp“, taip pat pasaulinės indie roko scenos atstovai, pradedant „The Pavement“ ir baigiant „The Libertines“. Sunku labai įvardinti, kai yra tiek daug grupių, kurios kažkaip prisidėjo formuojant mano muzikinį skonį ir supratimą.

T. Tom Waits, „My Bloody Valentine“, Tom Yorke, „The Cure“, David Lynch, „Monty Python“, Kurt Vonnegut.

Iš lietuvių vertinu „No Dog Barking“, „Kite Art“, „Colours of Bubbles“, „Deeper Upper“.

J. Keičiasi tokie kas pora mėnesių, bet šiuo metu iš lietuvių „Colors of Bubbles“, „Deeper Upper“, „No Dog Barking“ (jei dar groja tokie)… Iš užsienio – „Foals“, „The Black Keys“, „Alt-j“, „TV On The Radio“, „Arctic Monkeys“ ir melejonai kitų.

Kas linksmesnio?

Bendras grupės atsakymas. Kuriozų muzikuojant nutinka pakankamai daug. Dažnai pasitaikantis dalykas mums yra vidury koncerto nutrūkstančios stygos. Tai nėra labai blogai, nes tuo pačiu duoda ir šansą ilgiau pabendrauti su koncerte esančia publika. Smagiausi pokalbiai vyksta važiuojant groti kažkur už Vilniaus. O smagiausias laikas būna praleistas kartu su kitais trim grupės nariais.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas aktorius, muzikantas, „keistuolis“, ...?

D-An. Galima sakyti, esu aktoriaus, muzikanto ir klouno mišinys. Su išprotėjimo pabarstukais.

T. Tiesiog žmogus, kuris kartais kažką sukuria; kartkartėmis reikia išleisti į lauką balsus galvoje, nes kitaip jie nenutyla.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

J. Gal ir yra, bet be juodo darbo tas pašaukimas nieko neduoda.

D-An. Manau, kad skirtingose meno šakose skirtingai reikia ir pašaukimo, ir talento, ir darbo. Tačiau muzikoje svarbiausias dalykas yra darbas ir tik darbas. Natos pačios nepasirašys, akordai patys nesigros.

T. Menininko pašaukimas tikrai egzistuoja, tačiau į jį atsiliepti reikia ilgu ir sudėtingu darbu. Geroji pusė ta, kad šių dviejų elementų kombinacija dažnai turi labai gražius rezultatus.

Kaip žiūrite į garsavaizdžio eksperimentus?

A. Man asmeniškai ant scenos patinka matyti arba teatrą arba muzikos atlikėjo pasirodymą. Labiausiai vertinu tokius muzikantus, kurie sensaciją ir publikos dėmesį gali išlaikyti nepasakydami nė vieno žodžio, arba tokius aktorius, kurie gali suvaidinti superinį spektaklį be įgarsinimo.

D-An. Yra tekę pačiam dalyvauti viename projekte, kuriame gyva muzika buvo derinama su teatru / šokiu. Tai buvo labai smagi ir įdomi patirtis. Tačiau tai buvo vienas ir vienintelis mano prisilietimas prie garsavaizdžio meno.

T. Labai vertinu garso meną bei ekspermentinę muziką, gaila Lietuvoje eksperimentuojama gan mažokai, tačiau gerų pavyzdžių tikrai yra. Jei kalbant apskritai, vertinu popmuzikos atlikėjus, kurie savo veikloje rasdavo vietos eksperimentams, tuo pat metu juos pateikdami didesnei publikai, pvz. „The Beatles“ 1968 m. kūrinys „Revolution 9“, Lou Reed „Metal Machine Music“ ar kuriantys žanrus kaip „King Crimson“ („In the Court of the Crimson King“), „Talk Talk“ („Spirit of Eden“).