Postpasaulis. Sugrįžus iš Laplandijos...

Guru Guru pajuto, kad miestas ardo jo veidą, skandina žodį ir lesa akis. Žvitri taimerinė kilpa suveržė kaklą ir dovanojo tragiko šypseną. Koridoriuje bejėgiškai spardėsi į lagaminus supakuoti įspūdžių zigzagai. Vonioje skendo sausas parkeris ir neužrašyta kelionių patirtis.

Dusliai suskambo senas laikrodis, prarijęs dar vieną ryto valandą. Guru Guru pažvelgė į lubas. Jų nebuvo. Skaidri dangaus duobė, aukšta laisvė. Kai Guru Guru pasigedo debesų, keista tikrovė pavirto lietaus lašais. Ant baldų, sienų ir kilimo sparčiai augo žolė, kuri paslėpė kambario kontūrus. Neliko namų. Džiunglės. Čiulbėjo paukščiai, riaumojo žvėrys. Svaigo galva. Iš laimės norėjosi kvailioti.

Sugrįžus iš tundros, reikia išmokti eiti namų mišku ir neskaičiuoti medžių. Guru Guru žinojo, kad diena pakeis kryptį ir tylūs šešėlių kampai vėl bus pilni saulės. Guru Guru pamerkė rankas į surūdijusį kibirą ir pasėmė apvalų mėnulį, pilną saują šviesos.

Vilnius, 2014 m.