skruzdėlės trukdo miegoti žolėje supuvę basliai surūdijusiomis vinimis taikosi į nugarą
grėsmingai braška laukinių katinų apgraužtos lentos pasiryžau nugriauti medinę tvorą
kaukolė kasdien kietėja stingsta į akmenį dangorėžių stiklą
šaltas vėjas nuplėšė tragiko kaukę ištiesino kreivą veidą atnešė sutemų šarvus
jau nebežeidžia aštrios stiklo šukės geriu šaltą girą šneku apie skystą betoną
trokštu kirtikliu iškirsti akyse skylę drąsiai pažvelgti į dangų pamatyti lietumi sugrįžtantį save
kiek aukščiau laužavietės pelenų varnalėšų dangus apsnūdęs debesylas kadagys
laukiu kada lydekos išlips į krantą ir pakvies į šernų medžioklę
žaibai kuria laužus pakyla dūmais virš debesų beviltiška melstis lietui kai sprogsta dangus
stora vilko oda sutvirtėjęs riedu į pakalnę pakilsiu atskirdamas duoną nuo žvyro dantis nuo vinių
gandrai patikslina ežerų pakrantes ir stato paminklus varlėms
debesų drambliai alkaniems vilkams gabena lietų
sunku gerti arbatą lūžta porceliano dantys dūžtu šlapioje žolėje
lietaus debesys gali pasukti vėją atgal it pasmerktas šiferis ieškau patikimo stogo
sustojau sankryžoje nes geltona šviesa pavirto saule ir dienos pajudėjo visomis kryptimis
žvilgsnio ledą užtemdo kelmo šešėlis iš tamsos atrieda grybų traukiniai
jie veža užkastus prisiminimus sniege sodina palmes
spjaudosi langai raibsta sienos nuo šukių
galiu ilgai žiūrėti į grindis
ir pamatyti Hiperborėjos dangų
Vilnius, Hiperborėjos rajonas, 2014 m.