Prieš ketverius metus Guru Guru ištarė žodžius, kurie pakeitė jo gyvenimą. Ir mirties baimė buvo užantspauduota ir padėta ten, kur jai ir priklauso – į skyrelį „mirties baimė“, tačiau ne į kokį nors panikos kambarį ar paskirstyta po visus įmanomus gyvenimo skyrelius.
„Nėra kito Dievo, išskyrus Dievą...“
Guru Guru, grįžęs iš Žalčiavos, vis mažiau kalbėjo, rašė, vis daugiau galvojo, mąstė, dūmojo, liepsnojo viduje. Jis pasikeitė. Tai matė ir Dravenis. Guru Guru ėmė sau kalbėti tokius dalykus, apie kuriuos sunku kalbėti žodžiais ir kuriuos greičiausiai galėjo suprasti tik koks Tesla (ne, Guru Guru nesilygiavo į tokius genijus kaip jis, tiesiog tik tokioje draugijoje būtų sutikęs tyliai pasėdėti). Dravenis buvo tylusis genijus – mažai kalbantis, daug žinantis.
Guru Guru pasitikėjo Draveniu, šis papildė jį.
Guru Guru žinojo. Mirtis ateis. Todėl dera nugyventi gyvenimą taip, tarsi eitum styga (panašiai rašė Rerichai).
Garbingai.