Festivalis „Druskomanija“ – suaugęs, bet nepraradęs sąnarių lankstumo

Nepaisant to, kad kalendorinis „Druskomanijos“ amžius nurodo artėjantį 30-metį, biologinė ir psichosocialinė festivalio būklė skiriasi. Kas kelerius metus besikeičiančios organizatorių komandos, kasmet starto pozicijose atsiduriantys švieži jaunieji kompozitoriai, atsinaujinantis festivalyje dalyvaujančių jaunosios kartos atlikėjų sąrašas ir nuolatinė į festivalio įvykius įsitraukiančios akademinės jaunuomenės kartų kaita turbūt ir yra priežastys, lemiančios jaunatvišką „Druskomanijos“ organizmo amžių, jo sąnarių lankstumą, reakcijos greitį, nepaliaujamą hormonų gamybą, ištvermę ir kartu polinkį į avantiūras, vėjavaikiškumą, savanorystę ir anarchizmą.

30 metų vykstantis festivalis tapo debiutine platforma, įsimintina raiškos niša arba refleksijas generuojančiu įvykiu kelioms Lietuvos akademinių muzikų kartoms: kompozitoriams, muzikologams, atlikėjams. Atkreipdami dėmesį į šį istorinę vertę įgavusį kultūrinį reiškinį, jubiliejinio festivalio organizatoriai numatė išleisti du stambiatūrius retrospektyvinius leidinius – keturgubą CD rinktinę „30 Druskomanijos akimirkų“, aprėpiančią tris festivalio dešimtmečius ir 37 kompozitorių kūrinius, bei festivalio knygą „Jaunimo kamerinės muzikos dienos. Jauna muzika. Druskomanija“, sudarytą iš įdomiausios archyvinės medžiagos – recenzijų, pokalbių, esė, kitų publicistikos ir literatūros žanrų.

Gegužės 8 d., ketvirtadienį 20 val. kultūros bare „Kablys“ festivalį pradės ribinis projektas „TurboŠauklys“, kuriame dalyvaus akordeonistų ansamblis „ContemporACCO“, ekstremalaus dviračių sporto propaguotojai ir muzikos kūrinių autoriai, gyvai valdysiantys elektroniką. Vėliau festivalis migruos per įvairias Vilniaus erdves: nuo Bernardinų sodo ir kino teatro „Pasaka“ iki Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kur vyks skirtingų žanrų, programų ir „svorio kategorijų“ koncertai, pradedant nuo atraktyvaus elektroninės muzikos projekto po atviru dangumi arba kontempliatyvaus vargonų rečitalio ir baigiant stipriais orkestrinės muzikos skersvėjais, kuriuos atvers beveik dvidešimtmetį ryžtingai su festivaliu bendradarbiaujantis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Donatas Katkus bei ne pirmą sykį simfonines kompozicijos magistrantų partitūras festivalyje interpretuosiantis Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko.

Gegužės 16 d., penktadienį festivalis „išvyks“ į Druskininkus bei Liškiavą, kur, greta iš sostinės perkeltų koncertų, įvyks keli, tik Druskininkuose numatyti renginiai. Triukšmo muzikos sesijas savaitgalio renginiuose keis kameriniai elektroakustiniai ansamblio „Still No Future“ protrūkiai, o Ričardo Kabelio „Opus Magnum“ kraštutinio minimalizmo seansą – antifuršetinis šėlas su DJ Rushkeys.

Gegužės 17 d., šeštadienį, 13 val. sanatorijos „Draugystė“ Raudonojoje salėje organizuojama ir muzikologų konferencija – daugelį metų vykęs satelitinis festivalio renginys, nutrūkęs prieš kelerius metus ir vėliau vėl imtas gaivinti. Ši konferencija „Jubilencija“ – tai dar viena „Druskomanijos“ retrospektyva, legendinės 1988 m. vykusios konferencijos „Iššūkiai laisvėjančiai Tarybų Lietuvos visuomenei“ repriza, kurią bus bandoma įgyvendinti šiemet į susitikimą kviečiant minėtosios konferencijos pranešėjus, tarp kurių – Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Vytautas Landsbergis, Kornelijus Platelis, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis.