Suplėšytas dangus

LIETAUS LAIŠKAI

naktį atvėriau langą

mėnulis suplėšė juodus debesis

ir sviedė purvinas pirštines į veidą

nenusvilęs rankų geriu karštą arbatą

už vaškinio veido

praeitis

tirpsta žvakė ir mano pasaulis

sėdžiu

supančiotas šlepečių

nedomina durys

auga apetitas graužti sienas

žvaigždėmis skiepyti lubas

kaustytais batais išakėti medines grindis

ant palangės nuvyto gėlė

butelis pilnas bespalvės degtinės

mintis blaško nuogos taurės

kasdien žiūriu į knygų nugarėles

keisti romanų vardai

netikiu

kad išlaisvins žodžiai

skaitau tik ilgus lietaus laiškus

NERAMAUS MIEGO FAZĖ

šešėliai lengvai stumdo sunkius baldus

ir iš troškimų medžio drožia lengvus sapnus

į dangų auga laisvos mintys

VILTIS

kai

prisimenu save

vėl tampu gyvas

ne išeitis

realus gyvenimas

iš debesų

į debesis teka

laimingos upės

Vilnius, 2014 m.