Ankstyva nežinojimo pakopa

Į langus jau beldžia saulė. Rytas dar miega. Nepabunda. Dangaus stiklą pramuša lietus. Kiaurai. Šypteli debesys. Sumirksi elektrinis mėnulis. Sulinksta čerpių stogas. Nuo lubų nukrenta gabalėlis kreidos.

Dravenis stebi savo mintis. Nori suvokti jų reikšmę. Į baltas eiles rikiuojasi padriki žodžiai. Ramu. Metaforos pašalina stresą. Klausytojų nėra. Eiles girdi tik sienos. Dravenis tyli. Nekalba. Rašo.

Uždari langai slepia dviprasmišką priemiesčio juoką. Kosėja geležinkelio bėgiai. Rieda vagonai. Mąstyti trukdo statūs gatvių kampai. Apvali diena. Plokščias ciferblatas. Juda laikrodžio rodyklės. Tylus vasaros vakaras apsuka medinį namą. Ratu.

Bunda duslūs gatvių žibintai. Ant asfalto krenta obelų žiedai. Ankstyvas pavasaris. Galbūt ruduo. Gal sniegas. Į duris beldžia nuskurdę šaligatviai. Svarbi tik palangė. Gėlė. Už stiklo kitas namas. Bevertis žvilgsnis. Morali tvora. Akys mato tik artimą pasaulį.

Lengva pasiekti sieną. Kartoninė kaukolė valdo mintis. Orbitinė mechanika paslėpta galvoje. Sunku paspausti baltą mygtuką. Išjungti save. Pasiekiami tik rojalio klavišai. Skambina Giedrė. Ilga melodija keliauja tiesiai į smegenis. Nestringa. Ausyse.

Sugirgžda durys. Įeina dėdė Arvydas. Šamanas. Jo rankose degtas molis. Kvadratinė plokštelė. Nuskeltas kampas. Runos. Artefaktą pratęsia bereikšmis šešėlis. Nežinia. Raktas už durų. Už lango. Toli.

Neatlaikęs įtampos Dravenis išbėga į gatvę. Asfaltas trenkia į veidą. Įsijungia užblokuota atmintis. Ant šaligatvio du nematomi skaičiai. Nulis ir devyni. Formulės dalis. Galbūt. Įslaptinta skeveldra. Neverta skaičiuoti. Šifruoti. Spėlioti.

Po smūgio sunku. Iki mirties trumpas atstumas. Negyvėliai lengvai pasiekia žvaigždes. Neverta džiaugtis. Dravenis nusišluosto nuo veido kraują. Sugrįžta namo. Giedrė skambina rojaliu. Šamanas geria arbatą.

- Draveni, nurimk. Nereikės skristi oro balionu. Lėktuvu. Sraigtasparniu, - aiškina šamanas.

- Supratau. Pakilsime sklandytuvu, - atsako Dravenis.

- Skrydis pakeistas kelione miškais. Kloniais, - dainuoja Giedrė.

- O jei aš atsisakysiu? – abejoja Dravenis.

Giedrė nustoja skambinti. Trinkteli rojalio dangtį. Piktas gestas įkalina juodus klavišus. Ir baltus. Reikia muzikos. Laisvės. Dabar.

- Arba šamanas. Arba lavonas. Pasirinkimo nėra, - kraupsta Dravenis.

- Mano vietą užimsi tu. Raganaitė Giedrė bus tavo mergina. Tu jau pasiekei ankstyvą nežinojimo pakopą. Vizijos. Tikrovė. Jokio skirtumo. Tu. Ne tu. Nepamiršk, - aiškina šamanas.

- Pasaulis. Holograma. Matrica, - mąsto Dravenis.

- Tavo sąmonė. Dangaus erdvė. Be jokios krypties. Tarp minčių. Tušti atstumai, - aiškina šamanas.

- Esu šamanas. Toks gimiau, - patvirtina Dravenis.

- Kelionei turi pakakti miškų. Jie jau yra. Nesutiksime aukštų kalnų. Pažvelgsime į debesis. Nereikės kopti. Kristi. Prasmegti sniegynų properšose. Sušalti kalnų viršūnėse. Į ledą. Neprireiks burių. Aukštų stiebų. Perbrisime upelius. Perplauksime upes. Be valčių, - moko šamanas.

Paprastas smėlis neapkrėstas auksu. Žygis dydis. Paprastumu. Šamanas džiaugiasi kasdienybe. Taip pasiekia meistriškumą. Be žolelių arbatos. Be raudonų musmirių kepurių.

- Žinai, kas esi? – paklausia Giedrė.

- Nenoriu žinoti, - tarsi pritaria Dravenis.

- Galime grįžti atgal, - nelauktai pasiūlo Giedrė.

- Neverta, - atsako Dravenis.

Dravenis laimi. Naują tikslą. Sėkmę. Kilnų atleidimą. Žygis. Abejonių pabaiga. Spygliuota viela. Tikri sėkmės reljefo kontūrai. Tvirtas klajūno žvilgsnis. Į laisvę.

Ant lietaus tilto dega žolė. Žalias akimirkos karštis. Geltonas vanduo gena saugią akimirką. Auksą. Dravenio širdyje. Sūrus vanduo. Amžina sekluma. Šimtai liūdnų minčių. Gera keliauti. Be tikslo. Padangėje žaidžia laisvas vėjas. Upėje skęsta vieniša sala.

Pastanga. Tik akimirka. Veiksmo ugnis. Deganti širdis. Šaltas žvyrkelis. Ant mėnulio ašies sukasi diskas. Šoka naktis. Beribė žaibo styga. Dūžta elektrinis krištolas. Be šukių.

Eglių periskopai stebi debesis. Iki tikrovės tik vienas žingsnis. Virš slėnio tamsūs kalnai. Žvaigždžių tamsa.

Neįmanomi grioviai. Slidūs troškimai. Diena virsta vakaru. Sparčiai. Pliką akį traukia ryškus miražas. Linksma spalva. Sunku rasti matinius siekius. Plati takoskyra. Ilgas abejonių koridorius. Išblukusios pušų sienos. Prinokę spygliai.

Piliakalniai nežiūri į žmones. Pavargę žingsniai numeta batus. Į šalį. Juokiasi minkšti kelmai. Smėlyje tirpsta akys. Nukrenta sunki kuprinė. Piliakalnio aikštelėje nėra paslapčių. Jokių. Po velėna tik žemė. Šamanui nereikia artefaktų. Lobių. Paslapčių.

Bukos mintys. Tikslūs kvailysčių atstumai. Prikaltos žvaigždės. Ir mintys. Apgaulinga kaukolė. Minkštas skeletas. Lakus protas gimdo energiją. Šamanas bėga nuo asfalto. Betono. Apeiginiame lauže sudegina architektūrinį blogį.

Žole brenda varnų neišperėti traukiniai. Nerimas. Aštrios proto žabangos. Plėšrus voras Draveniui mezga laisvės apsiaustą. Slibino ugnimi dega žalios šamano akys. Geležinės varlės galanda aštrų nakties sapną. Ledo kalaviją. Į tolį žiūri senas akmuo. Auga oro pilys. Matymo lauke.

Vilnius, 2014 m.