Pagrobimas

Greitas nakties dizainas iki pat tvoros išvyniojo ilgą Chrysler šešėlį. Bejėgiškai svyravo atviri garažo vartai. Sausas vakaras slėpė aksominį požemio gyvenimą. Ne iš baimės drebėjo stiprios Dravenio rankos. Žiauri įtampa ir, be abejo, sunkios pagirios laužė raumenis ir kaulus. Drąsiai putojo šviesus alus. Išgėręs antrą butelį, Dravenis pajuto, kad jo automobilis priklauso kažkam kitam.

Pilka, paralelinė būtybė ketino nugvelbti jo mašinytę. Ir ne tik... Vaiduoklis buvo ginkluotas rankiniu kulkosvaidžiu, plačiu durklu ir švininiu kastetu. Dravenis krito ant betoninių grindų ir skubiai išsitraukė koltą. Paralelinis gangsteris buvo panašus į plastmasinį skeletą. Kas jis? Iš „Akropolio“ pabėgęs agresyvus manekenas? Genetiškai modifikuotas teroristas? Vargu...

Sintetinis grobikas nedvejodamas atidarė dureles, lengvai įsliuogė į automobilį ir užvedė variklį. Ką daryti? Pulti ar trauktis? Ataka? Automobilio šturmas? Nesąmonė... Ne - tik abejonė.

- Taiklus šūvis – tai tiesos intonacija, pergalės virpesys, drąsos dažnis, laimės raktas, - sufleravo pagiringa haliucinacija.

- O ginklas – tai vienintelis metodas ir kelias, - ironiškai pritarė Dravenis.

- Nedvejok... Juodas, paradinis kostiumas išryškins brangaus skeleto instinktus, - džiugiai aiškino nematoma pašnekovė.

Chrysler išriedėjo pro vartus. Staiga Dravenis pasijuto basas, nors avėjo tvirtus, geltonus žygio batus. Užplaukė prisiminimai. Tai kas, kad nugalėti visi atstumai. Tai kas, kad nieko nepasiekta. Delsė mirtis. Gyvenimas it gyvatė raitėsi toliau. Galbūt ratų pabaiga - geltonas smėlis, nepažinti griovių toliai?

Dravenio žvilgsnis užkliuvo už dekoratyvinės vazos. Pigi. Kiniška. Iš kur atsirado ši molinė talpa ir dar su gėlėmis. Dravenis pakilo nuo grindų. Užteks voliotis. Nėra nei automobilio, nei pavojaus. Nieko nėra. Tik dekoratyvinis žvyras ir pelargonijos.

Dravenis skubiai paliko ateivių aneksuotą garažą. Uždara sistema neturi jokių galimybių. Dangaus širdis atlapa - nėra lubų. Ant pasvirusios tvoros lijo kiauras lietus. Džiugino pilki debesys. Dravenis stovėjo baloje, nes ignoravo tuščias ir patikimas garažo lubas. Jis nenorėjo gyventi dykumoje. Dar nebuvo pasirengęs atsiskyrimui, dvasingai vienatvei. Sparčiai augo nervingos minčių piktžolės. Pūtė šaltas vėjas. Kur dingo garažas? O gal jo visai nebuvo? Nesąmonė!

Dravenis atsigręžė atgal ir žaibiškai išsipagiriojo. Garaže stovėjo jo Chrysleris. Valio! Privatus turtas neiškomplektuotas, nepagrobtas, nestruktūrizuotas, neprivatizuotas... Asmeninė nuosavybė nepaliesta.

Pūtė šaltas vėjas. Dravenis jau neabejojo, kad žemėje - daug tamsaus, svetimo proto. Akivaizdi paslaptis - juodas varnų riksmas. Ant garažo stogo užlipo girtas mėnulis. Reikia sugrįžti namo. Dravenis įlipo į automobilį, bet dar neketino niekur važiuoti. Reikėjo numigti, pailsėti.

Vilnius, 2014 m.

( bus daugiau )