ATRAMA
stoviu po šakotu
lapuotu klevu
nelyja
arti nėra nei priešų
nei draugų
patikima vienatvė
saugu dūmoti
užsnūsti
miegui
reikia atramos
storo
patikimo kamieno
o gal troškimų medis
tik gudriai užmaskuota
medinė duobė
bala
verčianti įbristi
į praskydusį
laimės šešėlį
AGONIJA
europietis
spjauna į veidą
bedarbis
valkata esu
iš vamzdžio
į plinkantį pakaušį
skrieja guminė kulka
niekas negirdi
agonijos
riksmo
šuns balsas
į dangų neina
išgėręs butelį
fekalijomis
praskiesto vyno
krentu į laisvą
kanalizacijos šulinį
Vilnius, 2014 m.