Eilėraščiai

 

***

Senojo Kauno fotografijos

Iki svaigaus verksmo užkalbina

Kaip priartėt Tiesoje

Skausminga lyg būčiau gyvenęs

Ne dabar

Su vandeniu

Upių susitikime

Prasidėjau

Ir pasibaigiau

Rytoj

Kai vaikščios ir mirs

Žodį apsikabinę

Jau nebeatsimins vakarykščių nuotraukų

Antikvariate Su nuolaida

Australijos lietuvei Lidijai Šimkutei

 

Klausausi balso

Sunykusioje koplyčioje

Sienos irsta

Be Eucharistijos lytėjimo

Balsas išsaugo

Šimtmečių graviūras

Liečiame nesąmoningai

Tembro virpėjimai

Tylos stotelėse

Atiteka iš ežero dugno

Po amžinu akmeniu

Po daigu

Kol šaknys nešnekios

Susitelkia gomuryje

Žodžio užuomazgos

Tarsim

Veido liepsnos ištikti

***

 

Karoli Karoli

Tavo eilėraščiai

Įbridę į baltą Šviesą

Švyti

 

Mažas žiūrėjimas

Pasiilgus tylinčio kranto

Kur nebeskauda

Žiūrint į kitą

 

Dangus pasirinko

Mums nesupratus

Dylančio gyvenimo

Trupinius

 

Sielos stebuklas

Žingsnių atvertys

Pakylėtos Aukštybėn

Virpa

 

Drobių takas

Išeiti ir grįžti

Ilgesingas vanduo

Sapno pakraščio paguoda

 

Karoli Karoli

Užrašyk

Nebepamiršim

Kasdienybės nuogumą saugodami

 

Artimų sielų krebždėjimas – jauniems Karolinai Praniauskaitei, Antanui Baranauskui, Klemensui Kairiui

Kas mus supras

Vėlų vakarą

Jau nebeaušta

Tik graudumas

Gyvenimo pakraštyje

 

Jauno Baranausko

Žiūrėjimas

Klemenso seserų ašaros

Karolinos baigtis

Išblukę taškai

 

Sudužo

Duženos sielas sujungia

Vėju

Sapnų nerimas

Lūpų vingyje

Kraujo tiesa

Pakartota

 

***

Trokštu būti Vėl

Sniegui tirpstant

Kauno centre

Gyvenimo veriasi skvernas

 

Be žaizdų

Ir be kaukių

Tuščiomis rankomis Pakrantėje

Tėkmė ilgesinga užgimsta

 

Atsidūsta kažkur

Iš tankmės

Žmogus su vardu

Su troškuliu Šiandien

 

Tik būti

Nieko daugiau

Tik pakrašty

Susigužęs gyvenimas ūžia

 

Manifesto paskelbimas Paberžės bažnytėlėje

 

Sniegas sutryptas

Kartuvės miesto rotušėje

Žiūrėjom tylėdami

Neįbauginti

Manifestas

Kaimo laukų bažnyčioje

Sutelktieji

Jau įsižiūrėję

Į save dėl savęs

Ant žirgų

Iš moters įsčių

Iškrito

Kruvinas verkiantis

Tiesiai ant žuvusio

Sukilėlio kapo

 

***

Vanduo sruvendamas

Dilgčioja

Akmenis palies

Nekaltas samanas

Gal ir mane Netyčia

 

Nieko tėkmėje nebereikia

Tik pražuvusio pavasario

Sapno svetimoje sodyboje

Sulaukėjusios obels senatvės

 

Regiu žmones žiede

Iš praėjusio vakaro

Neprabylančius

 

Po nelaukto lietaus prašviesėja

Užkluptos mūsų vienatvės

Nešioja ežerus akyse nepažįstami

Sutiktųjų žvilgsniai iš ežerų

 

Pareisim

Artima takuose

Sugrįžę iš Ten

Nekalbėsim

 

***

Liepų salon nubridau

Vakarykščiam sapne

Ūkia tolumos

Gyvasties pakrašty

 

Ir kužda kažkur

Iš gelmės

Tikrumu

Gyvenimo buvusio

Gaivalinga vėsa

 

Daigą nunešiau

Naujon žemėn pasodins

Ne tremtis

Graudumas Augustiną prisiminus

 

Kitoniškai žydi

Sušvyti išėjus

Baltas takas

Ženklo žingsniai dūsauja

 

***

Andrioniškyje

Iš kamino veržias

Tiršto balto dūmo tumulas

Gal popiežių renka

Gal šiaip dorą žmogų

Kaimui gelbėt

Kai jau nebėra gyvų

Visi po sniegu paslėpti

Užmiršau į kurią pusę

Nusisuko Šventoji

Kai pamiškėje įdienojus

Tamsiau ir baugiau

Šviečia šešėliai

Kaip išgelbėt žmogų prarandamą

Tuščių langų kiaurymės

Sutraiškytos staktos

Žolė vis gyva

Tik jau ne takas

Ne obelis

Nebevainikuojama bičių

Kažkur išėjusi gyvybė

Tuščiuose laukuose

Žiūrėdamas į baltus debesis

Kaukia buvusiųjų

Vėjas

 

 

***

Virpi

Voro tinklelis

Nors neblaško

Virpi

Kai taria žodžius

Žiūri

Laikina

Laikina

Maišelis vaikeliams

Nešioti

Ne dėl tavęs

Kad jie atsistotų

Tvirtai

Ant žemės

Pažliugusios

Bet vis dėlto

Palaimingai prakeiktai

Paskirtos