PRESTIŽAS
išbridęs iš senų batų
padūmavusiais žingsniais
basas skuodžiu apskritimais
elipsėmis
nardymui tausodamas rankas
nes duobės slepia žolės ašaras
o molėti takai
meldžiasi lietaus sliekams
kopų smėlyje
skruzdėlėms pramynęs kelius
ieškau galios taškų
suklumpu
pakirstas pikto angies liežuvio
paslystu
nugirdęs kvailą varnų juoką
sunki
vandens pasaga
šlubuoju
ore užkasęs
sužeistas pėdas
neverta
rauti pušis
laužyti
atramas tiltams
dar teks ilgai
slampinėti patvoriais
kol sudušiu
išsibarstysiu
į stiklo šukes
dusta lietus
virš pušų
žuvėdrų sniegynai
gausmas
baltų sparnų
esu
miško vėjas
neįžiūrimas gintaro inkliuzas
išsaugotas dinozaurams
paguosti
žodis
tik vienas
žaislinio vilkelio
apsisukimas
nutilsiu
kai ant liežuvio
bus užklijuotas
gydomasis pleistras
aptvertas
ilgu minčių
perimetru
priešistoriniu
titnago kirviu
nuo kieto logikos
kamieno
atkirsiu valandą
meditacijai
liksiu
atviras
reliktinių
debesų
diapazonui
nes tik vėjas
gali suteikti galias
draugiškai pasidalinti beribe jėga
rudeniui atseikėti pilną saują auksinių lapų
žiemai padovanoti sidabrines snaiges
į balą
sviedžiu akmenuką
kviečiu varles
griežti meldams
dumblui
lelijoms
į koncertą skuba čiuožikai
pranokdami garso ribas
meditacija apdovanoja komplimentu
kad sušiltų žandai ir atsivertų žiaunos
kvėpavimui po vandeniu
meditacija dovanoja prestižą
tik vieną kartą
FIASKO
po nušvilpto koncerto
nepasikeitė dangus
tik gitarų stygos
tapo storesnės
ir prožektorių šviesos
prarado grožį
liūdnas išnyrau
kitoje garso pusėje
mane pasitiko
drambliai
sitarai
trimitai
IŠEITIS
vaikystės dirižablyje
palikau skafandrą
negaliu paguosti
apsnigtų šaligatvių
rėksiu
kol užsikimš
lietaus vamzdžiai
ir kanalizacijos šuliniai
vėl taps laisvi
LAISVĖ
pririšti kanapine virve
ant stogų
vis dar tupi
šuniški debesys
sugrįžtu
be smūgio į sniegą
tegul žemyn šoka kiti
iki asfalto nėra jokio atstumo
ir krentama visai be jokio žavesio
KŪRYBA
ant stalo
popieriaus
prie krosnies
malkos
nukirstos miške
sudrėko degtukai
užgeso mintys
nedega siena
vėsta arbata
porcelianinė galva
trukdo išsižioti
ir praryti save
LAISVĖS IŠTAKOS
atviri
žarijų pėdoms
ištirpstame vyne
bananų smūgiais paraginti
kiaurais batais šlifuojame asfaltą
atrajodami nuvalkiotus lozungus
nuriedame po stalu
kaip ištrūkusios sagos
kaip beverčiai vitaminai
PARYČIAIS
užgęsta
aušti žibintai
belieka tik
užmerkti akis
ir patikrinti
ar užrakintos
durys
LANGAI
tarp sienų
kvėpuojama nafta
dulkių smėliu
akmenimis
langai atviri
ne šviesai
ne orui
o eterio bangoms
IDILĖ
balti stogų batai
juodi varnų švarkai
neutralūs tvorų griaučiai
suspardytos žibintų šviesos
Vilnius, 2014 m.