Užmiestis

REQUIEM

darbo biržoje šąla melomanų ausys

nes skersas vėjas

gaudžia nekonvertuojamu metalu

sunku

be labdaringos sriubos žaisti golfą

žolei deklamuoti baltas eiles

stebėti

kaip tuščią alaus butelį

į balą ridena gandrai

kai užmiestyje nuslūgs apetitas gyventi

kanapine virve užlopęs intelekto spragas

šoksiu pakaruoklių tvistą

kariškais batais trypsiu karvių tortus

kol nutrūks paskutinė kontraboso styga

NUŠVITIMAS

kai arbatos stiklinėje

nuskęs šokoladinis lėktuvnešis

ir cukriniai kareivėliai nuriedės po stalu

naminukės napalmu užgesinsiu laimės troškulį

iki dugno pradeginsiu išdžiuvusią gerklę

išspjovęs protinius dantis

atversiu akių duobes

tik taip galiu panirti į laisvę

ir sąmonės dugne užsukti minčių čiaupus

kad ant purvino šaligatvio

neištekėtų skystos smegenys

POETAS

kai alpinariume sudegs lietaus palaistytos gėles

ir nuo šachmatinio stogo nukris baltas pegasas

plastilinu palesinęs varnas

skrydžiui auginsiu juodus sparnus

zoologijos sode stebėsiu laimės miražus

nes valdingi begemotai sapnuoja lietaus vamzdžius

ir lunatikams žada žalią arbatą

ekologišku margarinu pašėręs upėje dvesiančius ryklius

gersiu aukštikalnių arbatą

kad slėnių alpinistai nerastų snieguotų viršukalnių

ir užmiestyje saugiai ramstytų tvoras

BARAKAS

mintinai iškalęs

lietaus vamzdžių monologus

nuo sandėliuko stogo pažvelgiau žemyn

jau neprireiks net ir paprastų kalnų

virsiu bala ir varnoms atiteks

sunki geografinių atradimų dalia

išliksiu atviras senoms

ruberoido legendoms

ir vilkų rezervate gersiu pigų alų

LYDERIS

atstumtas nuo politinių žaidimų

galiu valdyti tik apleistą parką

kankorėžiais pagerbti

nudžiuvusias pušis

klibančiais dantimis

patikslinti laiptus

rudens paradui

ruošti pageltusius klevus

EKSTRASENSAS

lauko banke

saugau surūdijusias vinis

nes auksą suėdė pasvirę rugiai

o skystas gyvenimas

vandeniu pavertė alų

svarbu

be ilgų dvejonių kristi į žolę

užmerkti akis

kol lauke dar šviesu

ir nenutilo svirpliai

- - -

nespėjau užmigti

o kieme jau žiema

šalta

baisu

nes zyzia laidai

ištempti visai šalia

trečiosios akies

bandau nurimti

kaukolėje nėra troleibusų

nėra skeleto kontrolės

galima iki paskutinės stotelės

važiuoti ir be talono

SOLENIZANTAS

gimtadienis

sugrįžo viena diena vėliau

kai iš griuvėsių

jau buvo išnešti vaišių stalai

stoviu gatvėje

nematomas

stiklinis

šaltas vėjas pridegė smilkstančią cigaretę

o metalinis kioskas pavaišino surūdijusiu alumi

plėšri katė paslaugiai atvėrė parko vartus

ir pakvietė šokiui

laimingas šuoliuoju aukštyn

iki pat laiptų bedugnės

- - -

į dangų iškeliavo pavargę sapnai

akyse užgeso keraminis molis

liko tik atvira naktis

skvarbi barakų gotika

tamsa

Vilnius, 2013 m.