Stiklinis mėnulis

KELIAS

bemiegę naktį

atrask save sapne

ir nebijok nukristi į dangų

ATSAKYMAS

skaidri naktis

beribė tyla

pažvelki į dangų

žvaigždės pažįsta tave

NE AŠ

esu šešėlis

nejudu iš vietos

siena prarijo veidą

batus

RAMYBĖ

sninga

tirpsta dangus

tyla pakvimpa miškas

PAŠAUKIMAS

išvargintas debesų svorio

saugau lauko akmenis

ir neskinu miško gėlių

nėra mirties

tik sąmokslas dangaus

GALERIJOJE

mediniai rėmai

galanda dantis

ir graužia

pabodusias drobes

MEISTRAS

tinku malkoms

jaučiu ugnies dvelksmą

kūryba

atsarginis miškas

AUKŠTIS

debesys pasiekiami ranka

negaliu skristi

į dangų augu

žole

DRAUGAS

nutilo varnalėšų riksmas

patvory užgeso diena

šalčiu alsuoja vėjas

ant kelmo sėdi stiklinis mėnulis

ir laukia kada įpilsiu alaus

VIRSTU AUKURO ŠEŠĖLIU

nesuprastas brendu nukirstais rugiais

aukai rinkdamas auksines varpas

šypsosi stiklinis mėnulis

šelmiškai mirksi sidabrinės žvaigždės

šaukiu ledinę vėtrą

ji stovi šalia balta it nuotaka ir laukia vėjo puotos

naktis dovanoja tamsą ir šaltį

te neišaušta diena

te saulė skrieja tolyn paukščių taku

speigas krištoliniu dalgiu šienauja žolę ataugusią vilko dantimis

staugia pasmerktas miškas

žaibai ramina išsigandusį upelį bangas nuplaudami šermukšnio krauju

pametęs krantus svyruoja girtas rūkas

migloje skęsta samanoti akmenys ir užburtas slėnis

atradęs voratinklio kilpą pasikorė pasiklydęs dangus

geriu gyvą alų skanauju šunvyšnių uogas

akyse neužges laužo liepsna

gyventi teks ilgai

virstu aukuro šešėliu

Vilnius, 2013 m.