Tačiau kaip kartais yra sunku atrasti tikrąjį skirtumą tarp kurti ir kurti. Juk ne visi mes mokam būti tobulais feniksais ir ne visada situacija baigiasi liepsna. Kartais tai tebūna nepatogus rusenimas, nejaukiai akis dirginantis dūmo kvapas. Juk kartais reikia tiesiog kurti tai, kas nutinka. Atrasti naują būdą eiti link ten, juk jei išmoksti vaikščioti ant rankų, turi galimybę prisemti pilnus batus dangaus, o kai junti, kad širdis skęsta ašarose, išmoksti plaukti.
O fenikso antonimas būtinai turi būti stovintis vanduo? Kaip smarkiai turi degti, kad pakiltum? Kada prasideda naujos dienos, jei naktys tokios šviesios pilnaty?
Dabar jau žinau, kad dažniausiai pamokos mus moko ramybės ir žinojimo, kad saugus atstumas nuo ugnies dar nėra įrodymas, kad ji nedegina.