Vynas ir helovynas

MIRAŽAS

realus gyvenimas

ne išeitis

pokštauja vaiduokliai

TYLA

geriu arbatą

dažau mėnulį žaliai

atrandu spalvotus sapnus

ATLYDIS

verkia

tirpstančios snaigės

pakaustytas ašarom

šuoliuoja laisvas lietus

REQUIEM ELEKTROS STULPAMS

apkarto į švitrinį popierių

suvyniotas slibino liežuvis

šviesioje palatoje kruvina auklė

ant mano veido tepa vyšnių uogienę

apsalęs iš laimės

giedu lopšinę elektros stulpams

STOGAS IR GROGAS

dūmais patvino kaminai

dūsta taikios varnos

stabdau žvilgsnį

bet batai rieda kiaurai

pramušdami oro duobes

nebus vyno ir helovyno

teks save pažinti be kaukės

OPEROS VAIDUOKLIS

mirtis smeigia dalgį

žemiau juostos

nepalikdama vietos

aistrai

jausmams

GURU

pelėkautais smaugia tamsios tarpuvartės

kanalizacijos šuliniai gręžia duobes

juodi skeletai maukia šviesų alų

kiauru batu gesinu smilkstančią nuorūką

nereikia šaligatviams šviesos

Vilnius, 2013 m.