Debesų trauka

TUŠČIOS VILTYS

apsnigtomis pievomis

bėga teisingi žmonės

nešdami kibirus karšto vandens

pusnynais dega ežerai

sunku nugalėti žiemą

užgesinti ledą

APEIGA

kai troleibusams nukirs ūsus

išstenėsime tik girtą riksmą

pavėluotos brandos

pigių rūbų krautuvėlėje

nupirksime senus vagonus

į vakarus ištremsime

civilizuotas viltis

godžiai pražiodę akis

be skausmo

išrovę klibančius vaikystės peizažus

puotai atridensime statinę lietaus

alkani sugrįšime prie klajoklių laužų

šamanų kliedesys

paskatins šokti raguotą suktinį

regėti protėvių laukus

beribius medžioklės slėnius

KAI RYTE

iš laimės džiūsta gerklė

tarpai tarp grindų lentų

ištinsta iki pėdos ilgio

nutysta bėgiais į sienas

atrieda balta stotelė

tyli išgąsdinti svirpliai

apsimetęs voru sprunku lubomis

dėkingos musės sufleruoja kelio ženklus

stiprėja debesų trauka

skubu pakeisti kojas inkilais

kad neišskrisčiau pro atvirą langą

LAIKAS

pro atviras duris

stebiu apšviestą kiemą

ramu

kol saulė nusileis

galiu apsnigtas užmigti

dar yra laiko svajonėms

BARDAS

stoviu

prie bankrutavusio banko

prekiauju lietumi

į kaulus sulindo purvinas šaligatvis

liūdesį praskiedė daina

žinau

jau nebus dangaus

pragerto už vieną litą

miestas paralyžiavo kojas

negaliu išvykti

groju gitara

svetur

AUKSAS

gaudžia žolė

ąžuolai sveria vėją

žaibai

kavai renka giles

šniokščia lietus

auksu

kvepia audringa naktis

kasu smėlį

į molį grimzta batai

trokštu tauraus metalo

akyse

gili duobė

balose ištirpęs dangus

GALERIJA

reikia tikėti ryškia dažų spalva

plačiu teptuko mostu

natiurmortai gyvi

į tuščius rėmus žiūri

rafinuoti skeletai

LAISVĖ

vakarėja rūkas

užtvindęs miestą

neišbrendama migla

dainuoju varnoms

apie Europą

pažangą

viltis

svyra monolitai

plaukiu konteinerio gondola

irkluoju batais

už borto išmetu save

MIGLA

kai nakčia pakyla rūkas

geriu arbatą

kviečiu medžius į puotą

neskuba pušys

ateina tik mintys

kuriomis negaliu

patikėti

VIRSMAS

trečioji Mėnulio spalva

purpurinis Marsas

saulės vėjas išpūtė debesų bures

juodas kostiumas

pavirto raudonu skafandru

tapau bespalvis

galiu pasiekti

tolimas žvaigždes

AUKA

lubos

parketo dangus

į užkaltas duris

beldžiasi medžiai

atveriu langą

lietaus vamzdžiu

sliuogiu ant stogo

liftui paaukojęs laiptus

SUGRĮŽIMAI

I

lauko akmenis saugo

nepakeliama lemtis

tarsi nėra kliūčių

tik šlapias takas

į tolį žvelgia

atšipęs bažnyčios bokštas

sugrįžtu

nežinia kur

II

į lango stiklą beldžia paklydę kranai

į debesis skrenda sutraiškyta vaizduotė

atviri stogai tiesia rankas

trupa sienų tinkas

iš kiauro lietaus vamzdžio

laša sausas vynas

temsta akys

grįžta šviesa

III

tiriu sutemas

danguje slepiu kelius

slapti troškimai ryja šviesias mintis

ieškau aksominio asfalto

aštrios žolės

blyškia

tolima laime

mirga nepasiekiamos žvaigždės

Vilnius, 2013 m.