Žvaigždžių karai. Lietaus imperija

ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI

sukrešėjo ant baltų marškinių išlieta kava

svyruoju prie durų

žinau

iš baro išmeta be parašiuto

kojomis į priekį

numestas guliu baloje

purvinoje duobėje

nuo humanoidų keršto

slepiu tobulą skeletą

nepasiduodu

iš stiklo šukių

šlapių nuorūkų

alaus kamštelių

ant asfalto konstruoju geometrines figūras

koduoju ateiviams žinią

iš tolimos galaktikos laukiu gelbėtojų erdvėlaivio

pakaktų galios

ir be kosmoso pagalbos pakilt ant kojų

neskubu

nes tik tolimoje scenoje

bus uždegta ryški rampos šviesa

ištrinta nyki atmintis

toleruoju seną gyvenimą

eretikas laikas 

šventus inkvizitorius atleido iš darbo

galiu kliedėti į valias

lietus be skausmo nukirto kvailas mintis

vienu žingsniu sutrumpino kelią iki naujos aludės

po girto maratono

iki dugno išgersiu falsifikuotą koktelį

paspringsiu bulvės medaliu

neliks planetų

ir orbitų

tik

iki paskutinio evoliucijos sriegio

atsukta galva

LIETAUS IMPERIJA

jau nebereikia debesų

šviesios atminties

vienodos laiko duobės

senu batu semiu upės vandenį

šaltas lietaus svajas

įkalęs alaus

stabdau krantus

smėlyje

dėlioju sudegusius degtukus

būsimo skeleto vitražą

padaugintas iš nulio

pavirstu miglotu kvadratu

vaiduoklių pilimi

kaukiu mediniu vilku

pranašauju žiemą ir vasarą

dangų ir sąvartyną

dangoraižius

baraką

Vilnius, 2013 m.