Uždrausti gamtovaizdžiai

I

kiauru batu

tik vieną kartą

spyriau į medinę sieną

it supuvęs grybas nukrito galva

įstrižai įskilo kaukolės tinkas

bijau atsimerkti

žinau

ties bala parimęs

verkia nuskriaustas lietus

pakėliau kanistrą

samanė užpildys tuštumą

neišbrendamą išnaktų tamsą

džiūsta žolė ir gerklė

linksta kelmai

patvory šoka ilgakojės varlės

raitosi stileivos beržai

kiaura armonika

tramdau vilko staugimą

turiu drąsos

miške užkurti laužą

it uogas

skinti baltus musmirių taškus

griovyje gieda laukinės gėlės

kandi ikebanos rauda

ropoju šalin nuo skruzdėlyno

kvėpuoju rūgščiomis slėnių atodangomis

debesimis

atverstais laimingai dienai

II

agresyvus lietus stuksena į skardą

baloms diktuoja Morzės abėcėlę

slenku

nejausdamas šaligatvio svorio

ištrupėję laiptai pjauna batus

girgžda turėklų kojos

bijau dangaus

nes nematau mėnulio

III

lietus atmerkia medžiams akis

kad pažvelgę į miglą suabejotų mišku

augančiam tiesiai nereikia spalvų ir gestų

Vilnius, 2013 m.