Performansas

už neperšaunamų stiklų

vis dar eksponuojamas

vikrus kolekcinis juokas

supuvę rojaus obuoliai

galiu ilgai stoviniuoti

prie muziejaus durų

stebėti

kaip į vidų eina kiti

tarpuvartėje

žaisti slėpynių su kate

dejuoti apuoku

graužti skrybėlę

spardyti akmenukus

pažinęs svaigų laisvės skonį

žvelgiu į tuščias liepų šakas

nereikia gydančių žiedų

nuo veido krenta stelos šešėlis

diena

supainiota su balta naktimi

tuštėja galerijos

nebėra kur slėptis

aksominiai vorai išsinešė visus paveikslus

galiu nepastebimai griūti ant slidaus parketo

paskutinės molberto atramos

užkimęs nuo bespalvės tylos

žaidžiu ankstyvais saulėlydžiais

danguje piešiu grotas

neįveikiamai griežia svirpliai

debesyse slėpdami mano pėdas

atviras oro duobes

delsia stogai

tik varnos drąsiai tupia ant vejos

sunku žaisti smėlio dėžėje

nes buldogas prarijęs troleibusą

paliko radioaktyvius ekskrementus

reikia iš naujo atrasti švarų taką

namo

Vilnius, 2013 m.